Nuo šios savaitės Lietuvoje turėtų būti dar labiau griežtinamos karantino sąlygos.
Prezidentūra kartu su tarybos ekspertai teigė, kad gruodžio 2 dieną Vyriausybės paskelbti ribojimai – tinkamas žingsnis, tačiau jų neužtenka ir situacija reikalauja dar griežtesnių priemonių.
Apie tai, kaip šalies ekonomikai atsilieptų dar griežtesnės priemonės, ekonomistas Ž.Mauricas savo įžvalgomis pirmadienį pasidalijo feisbuke.
„Ne draudimų griežtume, o piliečių sąmoningume slypi kovos su COVID-19 sėkmė. Lietuva, kuri net savaitgaliais svarsto įvesti dar daugiau skubotų ir nepagrįstų draudimų, jau šią savaitę, tikėtina, pagal COVID-19 atvejų vienam gyventojui skaičių aplenks Švediją, kuri niekada nebuvo įvedusi, nėra įvedusi ir neplanuoja įvesti visuotinio karantino. Be to, Švedijoje kaukių dėvėjimas nėra privalomas, tad jų beveik niekas nedėvi.
Antrasis visuotinis karantinas, tikėtina, lems ir tai, kad Lietuva šiais metais užleis mažiausią ekonomikos nuosmukį patyrusios ES šalies titulą Švedijai. Maža to, sustabdyta ekonomika lems tai, kad Lietuvos deficitas ir valdžios sektoriaus skola 2021 ir 2022 metais bus kur kas didesni nei Švedijos su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, pavyzdžiui, diržų veržimosi grėsme.
Lietuvos skola, tikėtina, išaugs nuo 36 proc. (2019 metais) iki ~55 proc. BVP (2021 metais), o Švedijos, atitinkamai, nuo 35 proc. iki ~40 proc. BVP. Tad šios krizės rezultatas, tikėtina, bus 3:0 Švedijos naudai.
Be to, Švedijos atsigavimas, tikėtina, taip pat bus tvaresnis, nes jiems nereikės metų metus kovoti su neigiamomis karantino pasekmėmis, pavyzdžiui, išaugusiu jaunimo nedarbu, išaugusiu depresijų ir savižudybių skaičiumi, sumažėsiančiu gimstamumu ir t.t., tad bendras rezultatas gali tapti ir 4:0 Lietuvos nenaudai...“ – apibendrino Ž.Mauricas.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog tarp naujų ribojimų yra siūlymas riboti šeiminius susitikimus, prekybos vietų darbo laiką ir pan.
„Visi sugriežtinimai turėtų būti įgyvendinti kuo anksčiau. Griežtinimai nukreipti į asmenų susitikimus, todėl ribojimai nukreipti į prekybos vietas, ugdymo įstaigas, darbovietes ir, labai svarbu, šeimų bendravimą.
Siūloma įgyvendinti vienos šeimos politiką ir apriboti dviejų šeimos ūkių bendravimo galimybes. Juos reikia įgyvendinti, kad apsaugotume šimtus gyvybių ir apsaugotume sveikatos apsaugos sistemą, kuri patiria dideles apkrovas“, – sakė S.Krėpšta.
