Piniginė bauda arba kalėjimas
Policijos departamento atstovo spaudai Ramūno Matonio teigimu, policija kiekvieną savaitę patikrina kelis tūkstančius saviizoliacijoje esančių asmenų. Per praėjusią savaitę iš daugiau nei 3000 patikrintųjų nustatyti net 23 saviizoliacijos pažeidėjai. Jiems policija paskyrė baudas nuo 500 iki 1500 eurų.
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė kalba ir apie galimas liūdnesnes pasekmes. Ji pateikia konkretų pavyzdį, kada darbuotojas, pažeisdamas įsipareigojimą izoliuotis, vis tiek atvyksta į darbą. Tada darbdavys turi teisę dėl darbuotojo kreiptis į policiją.
„Jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 eurų siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas – ir iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė“, – apie baudas ir bausmes naujienų portalui lrytas.lt aiškina A.Daubaraitė.
Jos teigimu, jei darbuotojas pažeidžia saviizoliaciją atvykdamas į darbą, darbdavys privalo išsiųsti jį namo, o šiam atsisakant – nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų. Jei darbdavys apie darbuotojo privalomą izoliaciją žinojo ir atvykti į darbą jam vis tiek leido ar net liepė, tokiu atveju, atsakomybė grėstų ir pačiam darbdaviui.
A. Daubaraitė pabrėžia, kad ne visada darbdavys gali greitai sužinoti apie darbuotojo susirgimą, todėl svarbi tarpusavio komunikacija.
„Su darbdaviu gali susisiekti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai, tačiau dėl didelio sergančiųjų ir besiizoliuojančiųjų skaičiaus, jie ne visada spėja tai padaryti. Todėl patikimiausias būdas sužinoti apie būtinybę izoliuotis išlieka abipusė darbuotojo ir darbdavio komunikacija – darbdavys turėtų aiškiai įvardyti būtinybę nedelsiant pranešti paskirtam asmeniui apie izoliaciją“, – komentuoja A.Daubaraitė.
Didelė atsakomybė darbdaviui
„Izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti draudžiama“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė. Visgi VDI fiksuoja nemažai tokių atvejų, kada sergantieji ar turėję sąlytį su sergančiuoju vyksta į darbą.
Ji pabrėžia, kad apie visus susirgimus turi būti informuotas darbdavys. Jei darbdaviui kyla įtarimų arba jis gavo informacijos iš kitų darbuotojų apie galimai užsikrėtusį kolegą, yra galimybė kreiptis į NVSC ir pasiteirauti apie konkretaus darbuotojo sveikatos būklę.
Jei darbuotojas susirgo ir jo sveikatos būklė leidžia dirbti, jis gali tai daryti iš namų. Jei tokios galimybės nėra, darbuotojas turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl laikino nedarbingumo arba išeiti atostogų.
„Darbuotojai kartais renkasi būtent atostogas ar laikiną nedarbingumą, kadangi tokiu atveju jiems pajamos nesumažėja arba sumažėja ne tiek daug, kaip paskelbiant prastovą“, – komentuoja J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Tačiau darbdavys negali versti darbuotojo, kuris privalo saviizoliuotis, dirbti gyvai. Tai pažeidžia reikalavimus užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nepavojingas darbo sąlygas. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kada darbdavys, nenorėdamas stabdyti veiklos, ignoruoja darbuotojų saviizoliaciją.
Be to, VDI rekomenduoja darbdaviams įforminti nuotolinį darbą atskira tvarka.
„Turėtų būti aiškiai apibrėžta, koks yra namuose dirbančio darbuotojo darbo laikas, darbo pradžia ir pabaiga, pertraukos pailsėti ar papietauti, viršvalandžiai ar naktinis darbas, ar bus dirbama poilsio ir švenčių dienomis, paliekant galimybę darbdaviui ir darbuotojui dėl darbo laiko susitarti individualiai“, – aiškina J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Jos teigimu, dokumentuose gali būti aptariamas ir darbui reikalingų priemonių naudojimas. Darbdavio pareiga užtikrinti šias priemones, pavyzdžiui, suteikti darbui naudojamą kompiuterį, tarnybinį mobilų telefoną, jeigu trūksta, tai ir darbo stalą ar kėdę.
Jeigu dirbant iš namų elektra, internetas ar vanduo naudojamas ne asmeninėms reikmėms, o darbui, tada yra teisėta reikalauti darbdavio apmokėti ir šias išlaidas.
Pranešti apie kolegą dėl kitų saugumo
NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė sako, kad jei darbe matoma kolegų, turinčių aiškių, pastebimų ir infekcijai būdingų požymių, reikėtų juos paskatinti neiti į darbą ir izoliuotis, kad būtų apsaugoti aplinkiniai asmenys.
Šiuo metu didžiausia rekomendacija ir prašymas – dirbti iš namų.
„Vyriausybės nutarimu numatyta, kad karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, jei įmanoma.
Tai reiškia, kad vienareikšmiškai prioritetas yra nuotolinis darbas, kad būtų sumažinti žmonių socialiniai kontaktai. Kitaip tariant – jeigu kontaktų nebus, nebus ir rizikingą sąlytį turėjusių asmenų. Tai reiškia – nutraukiama infekcijos plitimo grandinė“, – aiškina J.Petravičienė.
