Karantino metu lombardai gali veikti, jei atitinka saugumo reikalavimus. Tačiau kai kurie jų vis dėlto nusprendė užverti duris ir apie tai pranešė savo klientams.
Tačiau atsirado ir tokių, kurie veiklą laikinai sustabdė, bet daiktus užstačiusių žmonių neinformavo.
Tokioje situacijoje atsidūrė ir kaunietis Linas Kudžma. Išsigandęs, kad gali likti apgautas, vyras ėmė ieškoti pagalbos.
Lombardas uždarytas dėl karantino, tačiau jo darbuotoja atsirado tik tada, kai šia situacija susidomėjo „Laikinosios sostinės“ žurnalistai.
Vartotojų teisių gynėjai paaiškino, ką reikėtų daryti, jei žmonės mano, kad jų teisės pažeistos.
Rado uždarytas duris
L.Kudžma šiuo metu yra bedarbis, nors anksčiau dirbo statybose. Prireikus pinigų vyras nusprendė išeities ieškoti lombarde, įsikūrusiame A.Juozapavičiaus prospekte veikiančiame prekybos centre.
Praėjusių metų spalio 28-ąją jis tame lombarde užstatė 4,46 gramo sveriantį auksinį žiedą. Kadangi dokumento su savimi neturėjo, sandoris buvo sudarytas jo draugės Rūtos M. vardu.
Už papuošalą vyras gavo 85 eurus. Sutartyje, kurią pasirašė, buvo nurodyta, kad po mėnesio, lapkričio 27 dieną, žiedą bus galima pasiimti, jei sumokės 85 eurus ir dar 12 eurų 80 centų palūkanų – iš viso 97 eurus 80 centų. Taip pat buvo numatyta galimybė sutartį pratęsti dar mėnesiui.
„Lapkričio pabaigoje visos pinigų sumos neturėjome, todėl sutartį pratęsėme. Gruodį žiedą ketinome atsiimti, tačiau atėję gruodžio 23-iąją lombardą radome uždarytą“, – pasakojo L.Kudžma.
Vyras teigė, kad įėjimas į lombardą buvo užtrauktas žaliuzėmis, ant jų tik kabėjo lapelis, kuriame buvo rašoma, kad įstaiga vėl veiks po Naujųjų metų.
Išsigando, kad žiedą praras
Po Naujųjų metų kauniečiai vėl nuėjo į lombardą, bet jis vis dar buvo uždarytas. Apžiūrėję jiems išduotą kvitą L.Kudžma ir Rūta M. jame rado lombardo adresą, telefono numerį ir darbuotojos, su kuria sudarė sutartį, pavardę – V.Staniulienė.
Tačiau paskambinus nurodytu numeriu paaiškėjo, kad telefonas išjungtas. „Sunerimome, ar lombardas nebankrutavo, ar atgausime žiedą, o gal teks mokėti didelius delspinigius?“ – pasakojo Rūta M.
Įmonės pavadinimas kvite nebuvo nurodytas. Iškaba virš durų skelbė – „Universalus lombardas“. Kauniečiai surado šio lombardo telefono numerį, bet atsiliepę žmonės paaiškino, kad veiklą nutraukė dar prieš kelerius metus ir su dabartine įmone neturi nieko bendro.
Panašų atsakymą moteris gavo ir kai parašė žinutę feisbuko paskyroje.
„Manau, kad mes esame ne vieni tokie, kurie savo daiktus yra palikę lombarde ir nežinome, kas bus toliau“, – sunerimęs kalbėjo L.Kudžma.
Pamiršo įkrauti telefoną?
„Laikinajai sostinei“ pradėjus domėtis, kodėl lombardas neveikia, kodėl telefonas išjungtas ir nėra jokios informacijos, tikra, o gal tariama situacija netrukus ėmė aiškėti.
Ant lombardo durų atsirado lapelis su tuo pačiu telefono numeriu, kuris buvo nurodytas ir klientams duotame kvite. Juo atsiliepė ta pati darbuotoja – Vitalija Staniulienė.
Moteris paaiškino, kad neva įvyko nesusipratimas.
„Pirmojo karantino metu, pavasarį, nedirbome. Tai visi klientai žinojo, tiems, kurie savo daiktų pasiimti nespėjo, už jų laikymą delspinigių mokėti nereikėjo. Šio karantino metu taip pat nusprendėme nedirbti. Kaip ir pavasarį, apie tai pranešiau klientams, kurių telefono numerius turėjau“, – kalbėjo moteris.
V.Staniulienė tvirtino, kad uždarius lombardą darbui skirtas jos telefonas išsikrovė, o PIN kodą ji buvo palikusi kabinete.
„Dabar aparatą įkroviau, radau kelis praleistus skambučius, perskambinusi nuraminau kelis klientus. Lombardas veiks, kai baigsis karantinas, mokėti delspinigių niekam nereikės“, – teisinosi V.Staniulienė.
Iškabos nespėjo nuimti
Dar prieš atsirandant lombardo darbuotojai žurnalistė taip pat ieškojo „Universalaus lombardo“ savininko ar atstovo. Internete nurodyta, kad lombardas A.Juozapavičiaus prospekte 84A vadinamas „Unilo“. Nurodytu telefono numeriu atsiliepęs vyras patvirtino, kad jis buvo „Universalaus lombardo“, trumpiau vadinto „Unilo“, savininkas.
„Prieš kelerius metus lombardą uždariau. Su dabartiniu neturiu nieko bendro. Man taip pat skambino keli žmonės, klausė, kodėl lombardas neveikia. Turbūt padariau klaidą, kad palikau senąją iškabą, bet mokėti už jos išmontavimą nenorėjau“, – aiškino vyras.
V.Staniulienė taip pat tikino, kad dabartinio lombardo savininkas yra smulkusis verslininkas E.B., užregistravęs individualią veiklą, o lombardas, kurio iškaba tebekabo, tikrai nieko bendro neturi.
„Savininkas čia lombardą įsteigė pernai sausio mėnesį. Žadėjo daryti remontą, iškabą nuimti, bet prasidėjo karantinas, viskas taip ir liko“, – kalbėjo V.Staniulienė.
Lombardo darbuotoja tikino, kad jei klientai jai paskambins, jie sutars, kad žmonės gali ateiti ir pasiimti savo daiktus.
V.Staniulienė nurodė ir lombardo savininko telefono numerį, tačiau atsiliepęs vyras teigė, kad jis tėra teisininkas ir padeda lombardo savininkui E.P., kai prireikia konsultacijų.
Vyras tikino, kad lombardo savininkas dirba Lenkijoje, todėl įvyko tam tikras nesusipratimas, bet lombardas tikrai veiks ir daiktai jų savininkams bus grąžinti neskaičiuojant palūkanų.
Siuntė registruotus laiškus
Per karantiną išliko ne visi lombardai. Kaunietis Algimantas Peleckis pasakojo, kad turėjo išsinuomojęs patalpas viename Lietuvos pašto poskyryje.
„Šis verslas jau ir prieš koronaviruso pandemiją nebuvo toks pelningas kaip anksčiau, nes dabar paskolą galima gauti ir nieko neužstatant. Pavasarį, kai lombardai negalėjo veikti, savo verslą nusprendžiau uždaryti. Išėjau į pensiją ir būnu namuose“, – aiškino vyras.
A.Peleckis teigė, kad prieš uždarydamas lombardą apie tai registruotais laiškais informavo visus klientus.
„Prireikė dviejų mėnesių, kad žmonės pasiimtų savo daiktus, bet pretenzijų ar nesklandumų nebuvo“, – tvirtino vyras.
Klientų sumažėjo trečdaliu
Nemažą lombardų tinklą valdo kaunietis verslininkas Tadas Survila.
„Buvome vieni pirmųjų, pradėję steigti lombardus. Pirmojo karantino metu dirbti negalėjome, o dabar mieste veikia visi 7 mūsų lombardai, nes juos pritaikėme keliamiems reikalavimams, klientai su darbuotojais bendrauja per užtvaras ir jose esančius langelius“, – pasakojo T.Survila.
Dabartinė krizė, lombardų savininko teigimu, pati sunkiausia iš iki šiol buvusių. Klientų sumažėjo apie 30 procentų.
„Mūsų darbo specifika tokia, kad žmonės ateina asmeniškai, todėl naujovių neieškojome, interneto į pagalbą nepasitelkėme. Palūkanų ar delspinigių sumų nekeitėme“, – tikino T.Survila.
Pasitelkė net kurjerius
Ne vieną lombardą sostinėje ir Kaune turintis verslininkas Rolandas Malaškevičius taip pat sakė, kad darbo apimtis sumažėjo.
„Kelis lombardus, kurių pritaikyti veiklai negalėjome, uždarėme ir apie tai klientams pranešėme.
Kitų darbo laikas sutrumpintas, nedirba ir savaitgaliais“, – pasakojo R.Malaškevičius.
Šis verslininkas dar iki pandemijos vertėsi ir internetine prekyba. Daiktus, kurių nepasiimdavo jų savininkai, parduodavo ne tik lombarduose, bet ir internetu.
Dabar pirkėjams tokius daiktus pristato kurjeriai. Per kurjerius galima ir užstatyti ar pasiimti savo daiktus. Pinigai pervedami per banką.
„Bet tokiomis paslaugomis mažai kas naudojasi“, – atskleidė R.Malaškevičius.
Privalo suteikti visą informaciją
Natalija Jarmulkovič
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja
„Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, prieš sudarydamas vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Taip pat informaciją apie verslininką, nurodant jo vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį, pagrindines prekių ir paslaugų savybes, prekių ir paslaugų kainą, sutarties vykdymo tvarką ir sąlygas.
Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Konkrečiu atveju turėtų būti vertinama, kokią informaciją suteikė verslininkas ir kokių pagrįstų lūkesčių galėjo turėti vartotojas. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais ir kitomis ginčui svarbiomis aplinkybėmis.
Vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į verslininką ir nurodyti savo reikalavimą.
Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu, turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia ne teismo tvarka.
VVTAT pastaruoju metu nėra sulaukusi vartotojų nusiskundimų dėl lombardų veiklos.“
