Sniego rykštė apnuogino požiūrį į žmones: pusė milijono be elektros, o kai kam liežuvis vos apsiverčia atsiprašyti

Daugiau nei pusė milijono žmonių – be elektros. Po gausaus snygio kai kurie lietuviai taip praleido po kelias paras mėgindami automobiliuose įkrauti bent telefonus, kad galėtų prisiskambinti valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausančios bendrovės ESO operatoriams.

Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.<br> T.Bauro nuotr.
ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.<br> T.Bauro nuotr.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius D.Maikštėnas.<br>  T.Bauro nuotr.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius D.Maikštėnas.<br>  T.Bauro nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 4, 2021, 8:14 PM, atnaujinta Feb 19, 2021, 1:36 PM

Aišku, verta padėkoti nuoširdžiai triūsusiems remontininkams, juolab kad jie į kai kurias atokesnis vietoves turėjo vykti net sniego motociklais.

Tačiau labiausiai stulbino energetikos įmonių vadovų požiūris.

Antai ESO Klientų aptarnavimo valdymo departamento vadovė I.Matuolienė patarė žmonėms eiti į lauką ir dvylika valandų kasti sniegą.

„Bus ne tik naudinga, bet ir neturėsite jėgų zyzti“, – taip aiškino ji feisbuko įraše, kuris vėliau buvo ištrintas, o jo autorei ir kompanijos ryšių su visuomene specialistams teko atsiprašinėti.

Pasak „Ignitis grupės“ vadovo D.Maikštėno, kad į ESO tinklą per pastaruosius trejus metus investuota 600 mln. eurų, iki 2030 metų bus mesti dar du milijardai, o vien kabeliams vietoj antžeminių laidų bus skirta 400 mln. eurų. Ir dar pasiguodė, kad pastarosios savaitės įvykiai buvo kataklizmas.

Ar tikrai? Iš tiesų tiek daug sniego nebuvo senokai, tačiau yra prisnigę ir dar daugiau. Kataklizmu galima pavadinti ir pavasarį, prieš pat karantiną, praūžusią audrą, kai elektros tiekimas buvo nutrūkęs ketvirčiui milijono namų ūkių.

Bet valstybinės įmonės vadovai turėtų žinoti, kad dėl klimato kaitos panašių stichijos siautėjimų bus tik daugiau. Ir, žinoma, tam pasirengti.

Gražūs investicijų skaičiai mažai ką pasako. Buvo nutylėta, kad praėjusiais metais tinklui prižiūrėti ir atnaujinti skirta vos 37 mln. eurų, nors kasmet reikia bent 180 mln. eurų, o apie 110 milijonų – vien požeminiams kabeliams.

Lietuvos elektros energetikos asociacija dėl to jau nuo 2018-ųjų skambina pavojaus varpais.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis tame pačiame feisbuke be elektros likusius žmones išvadino energetikos verktiniais ir siūlė nusipirkti generatorius. Tarsi pamiršdamas, kad elektros tinklo patikimumas yra vienas esminių kriterijų investuotojams renkantis valstybę, nes šis rodiklis įtraukiamas skaičiuojant pasaulinį konkurencingumo indeksą.

Tuo metu „Ignitis grupė“, tarsi numojusi ranka į savo klientus, postringauja apie regioninę lyderystę.

Tarkime, net 127 mln. eurų, iš kurių daugiausia – skolintos lėšos, mesti į vėjo jėgainių parką kaimyninės Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje. Nemažai investuota Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, net Vakarų šalyse.

Valstybinė įmonė neslepia savo ambicijų veržtis į Baltijos jūrą – ten statyti vėjo jėgaines, nors šį projektą ketino plėtoti privatūs investuotojai.

Įvairiems projektams savo antrinei bendrovei „Ignitis Renewables“ neseniai pati grupė nutarė paskolinti iki 293 mln. eurų.

Plėtra ir investicijos užsienyje – sveikintinas dalykas, bet tik tuo atveju, jei jų nestinga šalies viduje.

O čia kur kas liūdniau: Valstybės kontrolė jau anksčiau įspėjo, jog investicijos į infrastruktūrą neužtikrina, kad būtų įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliami tikslai, todėl gamybos pajėgumai gali būti plėtojami nepakankamai, o esami ištekliai panaudojami neefektyviai.

Užtat valstybės valdoma įmonė giriasi, kad jos pajamos pernai išaugo 16,3 proc. – iki 1,27 mlrd. eurų, o pelnas (neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos) – 13,1 proc. – iki 293,5 mln. eurų.

Matyt, 2024-aisiais bus galima nesunkiai padalyti valdybos nariams ir pagrindinių antrinių įmonių vadovams akcijų, kurių nominali vertė viršija 212 tūkst. eurų, kaip praėjusių metų pabaigoje nusprendė kompanijos vadovybė.

Tai įprasta praktika, ypač privačiame versle, o užsienyje – ir valstybinėse kompanijose. Taip aiškino akcijų opcionų šalininkai, ir, galima sakyti, buvo visiškai teisūs.

Išskyrus vieną detalę: savo klientus sniego kasti pasiuntęs bet kurio lygio vadovas Vakaruose jau kitą dieną su kastuvu darbuotųsi pats.

Bet Lietuvoje – kitaip. Pirmiausia tiek „Ignitis grupė“, o juolab ESO, yra labiau monopolininkai.

Kaip teisingai prisiminė buvęs šios kompanijos, kuri tuomet vadinosi „Lietuvos energija“, vadovas D.Misiūnas, energetikai labai ilgai net nežinojo žodžio „klientas“ – visi buvo abonentai, turintys jiems mokėti. Ilgainiui požiūris pradėjo keistis, tačiau pastarosios dienos rodo, kad vėl grįžtama į abonentų laikus.

O per tris dešimtmečius prie padoraus aptarnavimo spėję įprasti žmonės abonentais būti jau nebenori. Antai nuo sausio nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinko kone 200 tūkst. namų ūkių.

Nors tarp jų „Ignitis“ pirmauja (57 proc.), kiti tikrai mėgins lipti ant kulnų – naujai įsteigta „Perlas Energija“ (26 proc.) ar anksčiau veikiančios „Enefit“ (10 proc.) bei „Elektrum Lietuva“ (7 proc.).

Žinoma, monopolio apraiškų energetikos sektoriuje išliks, nes tai neišvengiama.

Tačiau valstybinės kompanijos požiūris į paslaugų vartotojus turi keistis. Kažkodėl privatūs ryšio operatoriai, susidūrę su įvairiais sutrikimais, sugeba pasiūlyti įvairiausių kompensacijų ar nuolaidų, o čia kai kam liežuvis net atsiprašyti sunkiai apsiverčia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.