Tačiau šie metai – ypatingi: pirmą kartą nevyks tradicinė „Stintapūkio“ šventė, o ant ledo šiuo metu galima išvysti tik nedidelius būrelius neringiškių. Šie liūdnai juokauja, jog poledinės žūklės karštinę nugalėjo koronavirusas, mat dėl judėjimo tarp savivaldybių apribojimų svečių su meškerykočiais nėra.
„Vakarų ekspresui“ poledinės žūklės entuziastams paslaugas teikiantys nidiškiai pasakojo, jog ir žuvelės šiemet kimba įnoringai: vieną dieną per kelias valandas gali pagauti tuziną, o kitą – visą šimtą stintų. „Šis žiemos turistinis sezonas jau prarastas. Lauksime kito“, – teigė jie.
Ledas – apgaulingas
Kaip ir visi mūsų šalies kurortai, taip ir Neringa įvairiais būdais stengiasi pritraukti svečius ne vasaros sezono metu. Palangiškiai rengia stintų puotą po atviru dangumi Jono Basanavičiaus gatvėje, o Kuršių nerija garsėja kaip poledinės žūklės aistruolių bazė. Tiesa, kaprizingos mūsų žiemos pamaryje diktuoja savo sąlygas: pernai apskritai ant Kuršmarių nebuvo ledo.
„Kaip tyčia, kuomet atšalo ir marios pasidengė tinkamu žūklei ledu, niekas iš kitų savivaldybių negali pas mus atvažiuoti. Stintauja vietiniai“, – teigė mėgėjiškos žvejybos paslaugas teikiantis Soteras Armalis.
Išties „Vakarų ekspreso“ žurnalistui šią savaitę apsilankius Nidoje, ties žvejų ir jachtų uosteliu, Parnidžio įlankoje neteko išvysti nė vieno žvejo. Ankstesniais metais šiose vietose ant marių ledo įsikurdavo ištisa stintautojų kolonija. Suvažiuodavo visa Lietuva: kauniečiai, vilniečiai išsinuomodavo apartamentus, žūklės įrangą, palapines. Žmonės plūsdavo šeimomis.
„Nieko panašaus šiemet. Visa mūsų įranga guli sandėliuose. Ant ledo virė tikras gyvenimas, nuolat pirmyn-atgal zujo žvejus į ekečių gręžimo vietas veždavusios sniegrogės, keturračiai motociklai. Dabar net ir šių transporto priemonių nenaudojame.
Meškos paslaugą padarė kilę skandalai, kai su keturračiais chuliganai kopas, miškus išvažinėjo, iškeltas klausimas ir dėl sniegrogių naudojimo. Policijos teigimu, keturračiais galima važiuoti tik kietąja kelio danga“, – teigė S.Armalis.
Anot jo, bijoma ir rizikuoti, nes ledas Kuršių mariose – labai apgaulingas: vienur jo storis siekia 7-8 cm, kitur – vos 5 cm, o kai kuriose vietose – ir 17-18 cm.
„Keturratis sveria apie 350 kg, sniegrogės – 400 kg. Visa bėda, kad Kuršmarių ledas yra pasidengęs sniegu, o šis atlieka savotišką antklodės funkciją: nors lauke – minusinė temperatūra, ledas labai vangiai storėja dėl sniego plutos.
Jei jos nebūtų, per naktį kitą ledas labai greitai sustiprėtų. Net ir vietinių nevežame į žūklės vietas, tenka keliauti pėsčiomis“, – tikino nidiškis. Už pavėžėjimą į vieną pusę tempiamose rogėse būdavo imama nuo žmogaus po 5 eurus, tad suplūdus ištisai stintautojų kariaunai per dieną buvo galima uždirbti.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė teigė, jog stintautojai Neringai yra svarbi, nišinė auditorija.
„Kaip ir grybautojai, tačiau poledinės žūklės mėgėjai – labiau azartiški, jie išties suvažiuodavo šimtais ant ledo. Atsigaudavo ir kavinės. Kai kurie svečiai nakvodavo išsinuomotuose kambariuose, o kiti – tiesiog ant ledo, palapinėse.
Deja, šie metai, kaip ir visoje šalyje, pakoregavo mūsų gyvenimo ritmą: pirmasis viešas, pramoginis renginys numatytas tik gegužės viduryje. Tenka tik apgailestauti, kad pandemija, karantinas mus užklupo kaip tik tais metais, kai Neringa yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine“, – teigė ji.
Suvaržymų gniaužtuose
Neringiškiai pastebi ir vis ryškėjančią tendenciją, kuri susijusi su uosto akvatorijos ir Kuršmarių farvaterio gilinimu, lemiančiu aplinkybę, jog į marias vis daugiau priteka sūraus Baltijos jūros vandens. Dėl šios priežasties Kuršmarės vis sunkiau užšąla: ir dabar ties Juodkrante jokio ledo nėra, tyvuliuoja vanduo.
Iškalbinga ir tai, jog prieš kelias dienas Nidoje pagauta Baltijos jūros priekrantės žuvis plekšnė. Lipti ant Kuršmarių ties Preila, Pervalka apskritai nerekomenduojama, nes ten ledo storis nesiekia net 5 cm (pagal taisykles draudžiama lipti, vaikščioti, čiuožinėti ant ledo, kai jo storis yra mažesnis negu 7 cm).
Pagrindinė žūklautojų koncentravimosi vieta Neringoje – marios ties šiauriausia Nidos dalimi Purvyne. Stintautojai pasklidę po vieną dėl saugumo reikalavimų ir nutolę nuo kranto apie kilometrą. Greta jų galima išvysti baltą, monotonišką marių peizažą nuspalvinančias jėgos aitvarų, ledrogių bures.
„Paprastai kimba anksti ryte, kol nepradėjo švisti, arba po 17 val. Kol kas einame apie 1,5-2 km nuo kranto. Kimba įvairiai, kai kas pagavo ir 100 stintų. Tiesa, jų nėra taip gausiai, kaip pernai. Sutemus kimba vėgėlės, sterkai. Prognozės poledinei žūklei – palankios, artėja šalčiai, tad bus galima ir dar toliau į marias eiti.
Žinoma, apmaudu, kad negalime priimti svečių, todėl belieka tik pasidalyti laimikio vaizdais socialiniuose tinkluose. Slidinėjimo trasas Vyriausybė leido atidaryti, o ant ledo žmonėms atvykti negalima. Juk ir taip visi laikosi saugaus atstumo, nesibūriuoja vienoje vietoje dėl grėsmės įlūžti“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo kitas mėgėjiškos žūklės paslaugas teikiantis nidiškis Saulius Neliupšis.
Neringiškiai nė neabejoja, jog, leidus žvejams iš kitų savivaldybių atvykti į užmarį, šie plūste suplūstų. „Skambina žmonės, teiraujasi, bet dėl judėjimo suvaržymų negali atvykti. Tikrai būtų daug svečių, nes visi išsiilgę to buvimo ant ledo, azarto, savotiškos tradicijos.
Atvykdavo ir tie, kurie niekada nėra stintavę ant ledo: tuomet kreipdavosi į mus, išsinuomodavo visą reikiamą įrangą, atlikdavome ir savotiškų gidų paslaugas nuveždami į žūklės vietas, pamokindami. Dabar Neringa liūdi“, – sakė S.Armalis.
