Labdaros valgyklos virėjos ruošia karštus pietus vargingiesiems. Šįkart pietums soti sriuba su mėsa.
„Anksčiau virdavom ir ne pilną puodą, dabar jau verdame pilną, jau daugiau valgančių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai rodė virėja Vitalija.
Vien ši „Betliejaus“ valgyklėlė karšta sriuba kasdien pamaitina maždaug pusšimtį žmonių. Per karantiną valgančiųjų skaičius išaugo.
„Keičiasi tie veidai, ateina vis nauji. Ką tai rodo? Kad žmonėms reikia pagalbos, neturi iš ko pragyventi, kad jiems reikia kažkaip prisidurti“, – pasakojo labdaros valgyklos „Betliejus“ koordinatorė Aldona Vasiliūnienė.
Dėl pandemijos darbo negalinti susirasti jauna panevėžietė su mažamete dukra dėl finansinių sunkumų pasiprašė prieglobsčio Panevėžio šeimos namuose. Nuosavo būsto neturinti jauna mama nuomai pinigų neturi. Moteris intensyviai ieško darbo.
„Nėra taip lengva darbą susirasti. Kadangi turiu vaiką, labai sunku rasti tokį darbą, derinti tas valandas. Šiuo metu negaliu nei dirbti, nei vaiko vesti į darželį, laukiame, kol baigsis tas karantinas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė mažametės mama.
Šeimos namų vadovė sako, kad šiuo metu itin sudėtingoje situacijoje liko vienišos mamos su mažais vaikais. Pagalbos vis dažniau prašo ir iki šiol normaliai gyvenusios šeimos. Pavyzdžiui, neseniai labdaros valgyklos lankytojų gretas papildė neįgali moteris su 21-erių metų sūnumi.
„Per karantiną sūnus neteko darbo ir tiesiog abu nebeišgyvena iš mamos neįgalumo pašalpos. Ir atėjo žmonės su pagalbos prašymu. Pavalgyti pas mus bent, va, šilto maisto kartą į dieną“, – sakė Panevėžio šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė.
„Karantinas pagilino skurdą ir atskirtį žmonių, kurie ir taip joje buvo iki karantino. Pastebime, kad ir pasiturinčios šeimos arba su skurdu ir socialine atskirtimi nesusiduriančios šeimos taip pat yra paliestos pandemijos“, – pastebėjo Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Ties skurdo riba atsidūrusiems – parama maisto produktais išsigelbėjimas. Ypač šaltuoju metu laikų, kai brangiau kainuoja būsto išlaikymas.
„Truputį pasisotinus, truputį turint produktų lengviau, lengviau“, – sakė vilnietė Ala.
Maisto bankas sako, kad gaunančiųjų maisto paketus iš Europos sąjungos šį sausį buvo kone dvidešimčia tūkstančių daugiau nei prieš metus.
„Jeigu prieš metus, žmonės gaudavo miltų pakelį sakydavo gal gerai būtų koks obuoliukas ar daržovė. Dabar ir tų miltų jau prašo su kaupu, nes situacija išties sudėtinga.
Jei pirmosios pandemijos metu dažniausiai kreipdavosi senjorai arba daugiavaikės mamos, tai šiuo metu išskirti vieną kategoriją žmonių jau būtų sudėtinga. Daugiau gauname dabar skambučių iš žmonių, kurie prarado darbus“, – pastebėjo „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė.
Praėjusių, pandeminių metų pabaigoje nedarbo išaugo iki 10 proc. Lietuvoje situacija prastesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Faktai rodo, kad socialinė atskirtis ypač sparčiai išauga tuo metu, kai žmonės ar vienas žmogus šeimoje netenka darbo. Bedarbių socialinis skurdas yra didžiausias iš visų grupių. Dar šiuo atžvilgiu išsiskiria jaunimas, kurio nedarbas siekia beveik 20 procentų.
Tyrimai rodo, kad jaunimas yra ta grupė, kuri nuo pandemijos nukentėjo labiausiai ir nedarbas šioje grupėje išaugo sparčiausiai“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Su socialinės apsaugos ir darbo ministre susitikęs Prezidentas pabrėžė, kad būtina peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą Lietuvoje, nes tik kas trečias darbo neturintis žmogus gauna išmokas.
„Labai svarbu suprasti, kad jauniems žmonėms yra didžiausias potencialas susirasti darbo vietą, daug mažesnes galimybes susirasti darbą turi pagyvenę žmonės, kurie iškrenta iš darbo rinkos, kurie yra arti pensinio amžiaus.
Reikia pabrėžti, kad labai daug jaunimo yra darbo biržoje, nes pirmojo karantino metu turėjo 200 eurų išmoką, kuri motyvavo žmones registruotis Užimtumo tarnyboje“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis vasario pradžioje pasiektas naujas rekordas, nedarbas siekia beveik 16 su puse procento. Darbo ieškojo beveik 300 tūkstančių žmonių.
