Lietuviai pandemijos pradžioje patyrė didesnį šoką nei kaimynai

Remiantis 2021 metų tyrimų duomenimis, Lietuvos ir Estijos gyventojai pokyčius kasdienybėje jaučia mažiau nei Latvijos gyventojai.

2020 metų kovą 56 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, jog jaučia finansinį spaudimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2020 metų kovą 56 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, jog jaučia finansinį spaudimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-04-22 09:59

2020 metų pandemijos pradžioje kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 86 proc. Lietuvos gyventojų, kai tuo tarpu Latvijoje – 72 proc., Estijoje 74 proc. 2021 metų kovą procentas Lietuvoje nukrito iki 53 proc., tad galime teigti, kad didelė dalis žmonių priėmė esamą situaciją kaip naują kasdienybę. Estijoje šis rodiklis taip pat ženkliai krito iki 58 proc., tačiau Latvijoje pokytis yra minimalus – kasdienio gyvenimo pokyčius jautė net 66 proc. latvių.

Lietuviai pandemijos pradžioje patyrė didesnį pokyčių šoką nei latviai ir estai. Tikėtina, tokius skirtumus labiausiai nulėmė tai, kad Lietuvoje paskelbus pandemiją buvo taikomi griežtesni suvaržymai nei Latvijoje ir Estijoje“, – teigė rinkos tyrimų kompanijos RAIT direktorė Diana Žardin.

Finansinis spaudimas

2020 metų kovą 56 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, jog jaučia finansinį spaudimą. 2021 metais šis rodiklis yra sumažėjęs iki 45 proc. visose šalyse. Nors situacija gerėja, beveik pusę Baltijos šalių gyventojų jaučia finansinį spaudimą.

2018 metais apie 30 proc. Baltijos šalių gyventojų teigė, kad, lyginant su praeitimi, pozityviai vertina savo išlaidų galimybes, bet 2021 metais pozityviai vertinančių savo ateities finansines galimybes gyventojų procentas nukrito iki 16 proc. visose šalyse. Visose trijose šalyse neigiamas poveikis labiau pasijautė mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Pandemijos pradžioje net 71 proc. gyventojų teigė taupantys, tuo tarpu 2021 metų kovą taip teigė 36 proc. gyventojų. Dalis taupančiųjų Lietuvos gyventojų (21 proc.) pradėjo taupyti būtent pandemijos metu.

Pandemija Lietuvoje tikrai sukėlė taupymo šoką, tačiau remiantis 2021 metų duomenimis tikėtina, jog tai buvo labiau trumpalaikis reiškinys. Dalis gyventojų taupo beveik visada, bet atsiradus ribotoms galimybėms išleisti pinigus ir neapibrėžtai situacijai šalyje, santaupos „juodai dienai“ tikrai padidėjo“, – teigė D.Žardin.

Nors finansinė situacija prasta, prekių pirkimas su nuolaida nebuvo labai suaktyvėjęs. 2018 metais 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys produktus ir/ar paslaugas su nuolaida, tuo tarpu 2021 metais – 46 proc.

Baltijos šalių tyrimų kompanija RAIT GROUP atliko tyrimus apie vartotojų įpročius ir poreikius pandemijos metu. Internetinės apklausos atliktos 2020 m. balandžio, 2020 m. spalio ir 2021 m. kovo mėnesiais, kurių metu apklausti 18-65 metų amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.