Bankai šiaušiasi prieš siūlymą plėsti bankomatų tinklą: vardija, kodėl to nereikia

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui Seimui antradienį ketinant pateikti siūlymą dėl bankomatų tinklo išplėtimo, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė (LBA) Eivilė Čipkutė sako, kad grynųjų prieinamumo klausimas turėtų būti sprendžiamas rinkos dalyvių susitarimu.

Projekte siūlomas įteisinti atstumas nuo bankomatų įvardijamas kaip „protingas atstumas“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Projekte siūlomas įteisinti atstumas nuo bankomatų įvardijamas kaip „protingas atstumas“.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
 E.Čipkutė.<br> LBA nuotr.
 E.Čipkutė.<br> LBA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 25, 2021, 9:53 AM, atnaujinta May 25, 2021, 10:36 AM

Komentare ji teigia, kad LBA sutinka, jog žmonės turi turėti galimybę lengvai naudotis grynaisiais arba negrynaisiais pinigais.

„Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais skaičiai ir apyvarta Lietuvoje nuolat auga. Savo ruožtu galimybė išsiimti iš sąskaitos grynųjų Lietuvoje šiuo metu užtikrinama įvairiais būdais: tai ir bankomatai, ir „Perlo“ terminalai, ir grynųjų išdavimas prekybos tinklų kasose“, – komentare sako E.Čipkutė.

Pasak jos, šiuo metu šalyje veikia 1045 bankomatai, 2238 „Perlo“ terminalai, paslauga teikiama ir bankų partnerių: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso 1,5 tūkst. taškų.

„Seimui teikiamas įstatymo projektas kelia susirūpinimą dėl kelių aspektų.

Pirma, jame nustatomas reikalavimas turėti fizinį bankomatų tinklą mūsų rinkoje sukurtų įėjimo barjerą potencialiems naujiems finansų rinkos dalyviams. Antra, dėl jo Lietuvoje taptų nebeįmanomas virtualiųjų, arba vadinamųjų neobankų, veikiančių be fizinės aptarnavimo infrastruktūros, veiklos modelis“, – sako E.Čipkutė.

Jos teigimu, projektu keliamas siūlymas plėsti fizinę bankomatų infrastruktūrą ne pagal verslo logiką, o pagal valstybės nustatytus kriterijus.

„Todėl būtina išanalizuoti galimą tokio reguliavimo poveikį, nes jis gali paveikti galutinę finansinių paslaugų kainą šalyje“, – tikina LBA prezidentė.

Pasak jos, rengiant įstatymo pakeitimus, neskirta pakankamai laiko išanalizuoti ir išdiskutuoti aiškiems grynųjų prieinamumo didinimo kriterijams, nėra aptarti galimų sprendimų variantai.

„Įstatyme pasiūlyti atstumai neatitinka Lietuvos demografinių ir geografinių realijų. Juolab kad kiekvienas papildomas bankomatas reiškia, kad jam reikia parinkti tinkamą vietą, drauge užtikrinant bankomato, pinigų ir klientų saugumą“, – sako E.Čipkutė.

Dėl šių priežasčių LBA siūlytų grynųjų prieinamumo klausimą spręsti savanorišku rinkos dalyvių susitarimu, kuriame galėtų dalyvauti Lietuvos bankas. Teigiama, kad tokį būdą pasirinko Latvija, analogišku keliu eina Belgija ir Nyderlandai.

M.Majauskas siūlo nustatyti, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 km atstumu ir ne mažiau nei 97 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas.

Projekte siūlomas įteisinti atstumas nuo bankomatų įvardijamas kaip „protingas atstumas“. Pagal siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bankai ir užsienio bankai ar jų padaliniai privalo teikti paslaugas, suteikiančias galimybę protingu atstumu visoje šalyje savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų.

V.Čmilytė-Nielsen: idėja gera

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad idėja išplėsti bankomatų tinklą, priartinant juos prie kaimo ir miestelių gyventojų, yra gera ir tokią diskusiją atverti galima.

„Idėja yra gera, kadangi kalbama apie tai, kad, mažinant galimybes naudotis grynaisiais pinigais, reikia sudaryti galimybę visiems žmonėms prieiti patogiai prie bankomatų. Galima diskutuoti, pavyzdžiui, koks galėtų būti atstumas“, – antradienį Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, projektas parengtas pagal analogiją įstatymo, kuris dabar galioja Švedijoje.

Jos žiniomis, šis pasiūlymas yra derintas ir su bankais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.