„Jau antrą pavasarį žmonės veržiasi į gamtą. Tai natūralu: jei žmonės gyvena mieste, neturi antro būsto, jiems lieka tik nuvažiuoti ten, kur neuždrausta – į gamtą savo rajono, miesto ribose.
Arčiau didmiesčių esantys regioniniai parkai buvo nutrypti, bet dabar vasarą dėmesio laukia atokiau esantys turizmo objektai.
Pernai vasarą keliaudamas nemačiau grūsčių nei Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, nei Kamanų rezervate. Turbūt vasarą srautai pasiskirstys ir grįš į vėžias. Lietuviai tikrai keliaus po savo šalį, nes gerų prognozių dėl užsienio kelionių dar nematome“, – kalbėjo keliautojas bei fotografas, pažintinių knygų autorius Vytautas Kandrotas.
Anot jo, kai kurių regioninių parkų sprendimas rinkti papildomą rinkliavą, apsilankant tam tikruose objektuose, yra visiškai teisingas sprendimas.
„Tai šiek tiek sulaikys chuliganiškai nusiteikusius žmones, kurie nelinkę nieko mokėti, tik viskuo naudotis ir gadinti inventorių. Yra tekę matyti prie Nemuno įrengtose mažųjų laivų prieplaukose sukūrentas pavėsinių skiedras, nes kažkam reikėjo išsikepti šašlykų“, – pasidalijo V.Kandrotas.
Jis akcentavo, kad tokia praktika – mokėti už apsilankymą regioniniuose ar nacionaliniuose parkuose – taikoma visame pasaulyje. Tuo metu Lietuvoje iki šiol dažniau taikytas savanoriškas lankytojo parkuose bilietas, kuris nėra privalomas, tačiau kiekvienas žmogus gali jį įsigyti už itin mažą sumą ir taip paremti parko veiklą.
„Amerikos nacionaliniuose parkuose bilieto kaina siekia 80–100 JAV dolerių. Tai mūsų įkainiai juokingi – vienos dienos 1 euro mokestis net pusės kavos puodelio kainos nesiekia“, – pabrėžė V.Kandrotas.
Keliautojas Aurimas Valujavičius taip pat teigiamai žvelgia į parkų mokesčius, kurie nėra dideli, bet galintys stipriai pagelbėti vykdant parko veiklą.
„Mes pripratę viską gauti nemokamai, patogiai. Bet pandemija, ypač šią vasarą, sustiprins turizmą Lietuvoje. Visas turizmas Lietuvoje brangs, nes visi norės atsigriebti už praėjusius metus“, – teigė jis.
Visgi A.Valujavičius pabrėžė, kad tik imti mokestį iš lankytojų – nėra protinga. Kiekvienas parke apsilankęs žmogus turi jausti, kad už tuos sumokėtus pinigus gauna kažkokią grąžą.
„Smagu, kad lietuviai gali prisidėti sumokėdami mokestį parkui, bet visada norisi, kad parko lankytojas irgi ką nors gautų atgal – informacinius stendus, suoliukus, apžvalgos vietas, nes mokėti tik tam, kad praeitų takelį, linkę ne visi“, – paminėjo keliautojas.
Lrytas.lt primena, kad buvo pranešta, jog nuo kovo 20 d. norintiems pereiti Anykščių medžių lajų taku jau reikia iš kišenės traukti 4 eurus, o į Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštą užlipti galima tik susimokėjus 2 eurų mokestį.
Gali būti apmokestintas ir kitų Biržų regioninio parko vietų lankymas, o iš surinktų lėšų parke esantys objektai būtų tvarkomi, remontuojami.
„Įvesti privalomus lankytojų bilietus mums, regioniniams parkams, leidžia mūsų valdžia – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Lėšų mums itin reikia įvairių žmonių gausiai lankomų objektų priežiūrai“, – patikino Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, pabrėždamas, kad anksčiau įvesta 1 euro savanoriško lankytojo bilieto praktika nepasiteisino. Už surinktas lėšas pavyko sutvarkyti tik nedidelę dalį parko problemų, nes bilietą pirkdavo tikrai ne visi žmonės.
