Už jį balsavo 75 Seimo narių, prieš buvo du, susilaikė 35.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, biudžetą tikslinti reikėjo dėl koronaviruso krizės įtakos ekonomikai ir šalies finansams, todėl buvo reikalingos papildomos priemonės, švelninančios situaciją.
Papildomos lėšos skiriamos sveikatos apsaugai – vakcinoms, medikų priedams už pavojingą darbą ir viršvalandžius, įrangai ir testavimui, prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems bei kitoms reikmėms.
Be to, papildomų lėšų skirta pareigūnų darbui už viršvalandžius apmokėti, transporto ir turizmo sektoriui, mokyklų papildomoms išlaidoms kompensuoti.
Pasak G. Skaistės, įvertinus skiepijimo tempus ir gerėjančią medicinos įstaigų situaciją, pagerintos ekonomikos augimo prognozės – numatoma, kad ji šiemet augs 4,1 proc., dėl to valstybės biudžeto pajamos auga 613,1 mln. eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentarus kvietė balsuoti už biudžetą. Anot jos, jo nepakoregavus nebūtų lėšų sienos apsaugai, medikams, dirbantiems su sergančiais koronavirusu, kitoms sveikatos priežiūros reikmėms, darbuotojų paramai dėl prastovų.
„Tai nėra eilinis ateinančių metų biudžetas, kai galime kautis pasiremdami savo ideologiniais motyvais“, – sakė I. Šimonytė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad biudžeto tikslinimas buvo suplanuotas jį priimant pernai, nes nebuvo žinoma, kiek tęsis pandemija, kiek reikės pastangų ir lėšų suvaldyti krizę gelbstint įmones, išaugant darbo vietas, skiepų ir medicinos priemonių įsigijimui.
„Šiuo neramiu laikotarpiu šis biudžetas susijęs su saugumo stiprinimu: socialinė apsauga, sveikatos apsauga, nacionalinių interesų apsauga“, – teigė jis.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad biudžete trūksta lėšų švietimui, keliams.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis pakoreguotą biudžetą pavadino „elito ir žurnalų viršelių biudžetu“.
„Nes tie, kurie ant žurnalų viršelių, tie lengvatomis naudosis“, – teigė jis.
Atnaujinus ekonomikos augimo prognozes, biudžete numatyti papildomi 20,7 mln. eurų gynybai, dar 15,9 mln. eurų skirti pasienio apsaugai, išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos.
Patikslinus biudžetą, valdžios sektoriaus deficitas mažėja nuo 8,4 iki 6,9 proc. BVP, o valstybės skola – iki 49,9 proc. BVP.
„Tai yra mažesnis rodiklis (biudžeto deficitas – BNS) nei vidutinis Europos Sąjungoje – 7,5 proc., ar eurozonoje, kur vidutiniškai šiais metais yra 8 proc.
Skolos lygio prognozės šiems metams yra 49,9 proc. BVP, tai yra geresnis rodiklis, nei prognozuota rengiant pirminį šio biudžeto pakeitimą“, – tvirtino G. Skaistė.
Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama gruodį.
Patikslinus šių metų biudžetą, jo pajamos sieks 12,437 mlrd. eurų (įskaitant 2,777 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 16,615 mlrd. eurų (3,180 mlrd. eurų). Biudžeto deficitas sieks 4,177 mlrd. eurų.
