Iki šiol taromato išduotus kvitus buvo galima išsigryninti tik toje pačioje parduotuvėje, kur buvo grąžintos pakuotės.
„Nuo šiol už grąžintas pakuotes mūsų taromatuose gautus kvitus pirkėjai galės atsiimti pinigais arba tiesiog panaudoti apsipirkimui bet kurioje tinklo parduotuvėje“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pavyzdžiui, po atostogų Palangoje išsiruošę namo kauniečiai užstato pakuotes gali grąžinti į pajūryje esančių tinklo parduotuvių taromatus, o pinigus už užstatą atsiimti savo miesto parduotuvėse.
„Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė sakė, kad šio prekybos tinklo parduotuvėse tai – jokia naujiena. „Taip buvo nuo pat vienkartinių pakuočių užstato sistemos įkūrimo pradžios“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė žiniasklaidai Vaida Budrienė sakė, kad, nors kol kas taromato išduotus kvitus galima išsigryninti tik toje pačioje parduotuvėje, kur buvo grąžinta tara, bet tinklas ieško galimybių, kaip tai praplėsti.
„Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis portalui lrytas.lt taip pat kalbėjo, kad tinklas svarsto galimybę pakeisti šiuo metu kaip „Iki“ galiojančią tvarką. Tačiau tuo pat metu ir kelia klausimą, kiek tai klientams būtų aktualu.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas artimiausiu metu tokio sprendimo pasiūlyti neplanuoja dėl techninių įgyvendinimų, tačiau svarsto įvairias technines galimybes, kad panašių iniciatyvų galėtų pasiūlyti pirkėjams ateityje.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje grąžinta 183 mln. gėrimų pakuočių, o per visus 2020 metus – net 612,7 mln. pakuočių.
Taigi per užstato sistemą pirkėjai vien pernai susigrąžino daugiau negu 61 milijoną eurų ir aktyviai prisidėjo, kad panaudotos pakuotės atsidurtų ne atliekų konteineriuose, o pas perdirbėjus. USAD skaičiuoja, kad vienkartinių pakuočių užstato sistema Lietuvoje naudojasi 9 iš 10 gyventojų.
Kaip rodo apklausos, maždaug pusė Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi užstato sistema, plastiko, stiklo butelius bei skardines į taromatus pristato kartą per savaitę arba kelis kartus per mėnesį. Už grąžintą tarą gautus pinigus 3 iš 4 gyventojų panaudoja einamajam apsipirkimui. USAD apklausos duomenimis, dažniausiai per mėnesį už pakuotes susigrąžinama suma neviršija 6 eurų.
Iš viso šalyje veikia maždaug 3 tūkst. taros surinkimo punktų, kur už vieną pakuotę galima susigrąžinti 0,1 euro vertės užstatą.
