ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pagal bendrą vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą Lietuva yra tarp penkių pigiausių šalių Europos Sąjungoje (ES). Mus lenkia tik Rumunija, Bulgarija, Lenkija bei Vengrija.
Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje, pasirodo, taip pat nedidelės – ir vėl esame penkti pagal pigumą.
Tuo metu brangiausia gyventi yra Danijoje, Airijoje, Liuksemburge, Švedijoje ir Suomijoje.
Yra pliusų, yra ir minusų
„Ir anksčiau esame buvę tarp pigiausių šalių. Šie rodikliai nėra atsitiktinumas, tai tendencija. Dėl jų nereikia nei džiaugtis, nei liūdėti, tai parodo objektyvią dabartinę socialinę padėtį mūsų šalyje“, – portalui lrytas.lt sakė „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot jo, šie skaičiai tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio dydžiu. Kuo atlyginimai didesni, tuo didesnės prekių ir paslaugų kainos. Tačiau Skandinavijos šalys įvardijamos brangiausiomis ne tik dėl didelių atlyginimų, bet ir dėl to, kad jie išmokami visiems tolygiai.
„Net aukštesnio lygio vadovai neuždirba stipriai daugiau negu vidutinio lygio vadovai, ten tokia sistema.
O mes esame pigiausi, nes mūsų atlyginimai maži ir turime didelę atlyginimų atskirtį. Yra žmonių, kurie gauna daug ir gali sau leisti daug, bet yra nemaža dalis gyventojų, kurie tiek negauna, tad ir negali sau tiek daug leisti. Pagal tai atitinkamai koreguojamos ir prekių bei paslaugų kainos – jos mažesnės, nes gyventojų perkamoji galia ne tokia didelė“, – statistiką paaiškino ekonomistas.
Kaip sakė Gžegožas Sielevičius, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai (VRE), mažesnės kainos Lietuvoje yra neabejotinai gera žinia gyventojams, tačiau perkamoji galia ir darbo užmokestis, palyginti su kitomis šalimis, yra mažiau patrauklūs.
„Be to, jei kitose šalyse patiriamos panašios, pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto produktų gamybos bei bakalėjos produktų gamybos išlaidos, tai reiškia, kad bendrovės turi susitaikyti su mažesnėmis maržomis šalyse, kuriose vartotojų kainų lygis yra žemesnis“, – teigė G.Sielevičius.
Pakoreguos reitingus
„Šiuo metu VRE šalys, įskaitant Lietuvą, susiduria su didėjančiu infliacijos spaudimu, kuris greičiausiai tęsis ir antrąjį šių metų pusmetį dėl susikaupusios paklausos ir įmonėms padidėjusių gamybos išlaidų, kurios, tikėtina, bus perkeltos galutiniams vartotojams“, – portalui lrytas.lt sakė G.Sielevičius.
Tačiau A.Izgorodino teigimu, Lietuva lentelėje vejasi ES vidurkį. Infliacija šalyje sparčiai kyla, prekių ir paslaugų kainos didėja, tačiau net koronaviruso metu atlyginimai taip pat auga, o ekonomika atrodo neblogai, palyginti su kitomis šalimis.
„Mūsų ekonomika po koronaviruso atsigauna tikrai gerokai sparčiau nei kitos ES šalys. Visos ekonomikos atsigaus netolygiai, pavyzdžiui, labai sunkiai seksis Pietų Europai, o Baltijos regionui – gerai. Geresnė ekonominė situacija lems spartesnį atlyginimų ir kainų augimą, todėl, manau, net po vienerių metų reitingai gali koreguotis ir nebebūsime pigiausių šalių penketuke“, – apie brangesnės Lietuvos perspektyvą ir tai, kaip pasitarnavo koronaviruso situacija, kalbėjo A.Izgorodinas.
Į šalį atvyksta nemažai užsienio investuotojų, kurie dažniausiai darbuotojams moka didelius atlyginimus. Todėl, kaip sakė ekonomistas, regionai kainomis ir atlyginimų dydžiu gali pasivyti ir Vilnių, o tai irgi šiek tiek pastūmėtų Lietuvą brangesnių šalių link.
Ne už viską mokame mažiausiai
Už maistą ir nealkoholinius gėrimus, restoranų bei viešbučių paslaugas ar internetą mokame mažiau, palyginti su kitomis šalimis, tačiau tam, kad turėtume ką apsirengti, turime paploninti pinigines.
Esame net 14 vietoje pagal drabužių ir avalynės brangumą, o tam irgi yra priežastis.
„Lietuva yra maža rinka, gamintojams ir drabužių pardavėjams nėra įdomi nei savo dydžiu, nei perkamąja galia. Vadinasi, konkurencija drabužių sektoriuje Lietuvoje yra mažesnė, todėl kainos – didesnės.
Prieš keletą metų lankiausi Niujorke (JAV). Ten drabužių kainos mažesnės nei Vilniuje, nors Niujorko gyventojų perkamoji galia yra kosminė. Bet ten didelė rinka, daug žmonių, didelis vartojimas, todėl drabužių pardavėjai nori išlikti rinkoje, aršiai konkuruoja ir drąsiai mažina kainas, nes žino, kad sumažinę kainą vis tiek parduos kokio nors drabužio tūkstančiu vienetų daugiau ir iš to stipriai išloš“, – pasakojo A.Izgorodinas, paminėdamas, kad drabužių kainos Lietuvoje visada išliks didesnės nei Niujorke ar Vokietijoje.
