Darbas šiame sektoriuje patrauklus ne tik dėl įdomios ir dinamiškos veiklos galimybių, bet ir dėl dvigubai didesnės algos nei šalies vidurkis. Fintech darbuotojai uždirba vidutiniškai 3056 eurus, kai šalies vidutinis darbo užmokestis – 1352,7 eurų.
Daugėjant finansinių įmonių, daugėja ir rizikų, griežtėja sektoriaus kontrolė, stiprinama pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencija. Todėl sektoriuje ypač išaugo pinigų plovimo prevencijos (AML) specialistų poreikis. Jų trūksta ne tik fintech įmonėms, kredito ir draudimo bendrovėms, bet ir užsienio bankų Lietuvoje veikiantiems paslaugų centrams.
Specialistai graibstomi visoje Europoje
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu šalyje jau dirba apie 9000 AML, KYC („Pažink savo klientą“) bei atitikties specialistų. Tačiau, pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos ekspertų, tokių specialistų paklausa nuolat auga – šiandien vien „LinkedIn“ socialinėje platformoje paskelbta per 100 atvirų pozicijų šiose srityse, nemaža dalis darbdavių yra fintech įmonės.
AML specialistai paklausūs ne tik Lietuvoje – tarptautinį ICA (International Compliance Association) ir ACAMS (Association of Certified Anti-Money Laundering Specialists) sertifikatą turintys pinigų plovimo prevencijos ekspertai graibstomi visoje Europoje.
Prieš dešimtmetį AML ekspertais dažniausiai tapdavo darbo patirties teisės ir teisėsaugos institucijose turintys darbuotojai. Dabar AML ekspertais dirba ekonomistai, finansų analitikai, vadybininkai, net ir humanitarinius mokslus baigę žmonės, jei tik turi tokiam darbui reikalingų žinių, asmeninių savybių ir nepriekaištingą reputaciją.
Kaip tapti AML specialistu?
Daugiau nei 20 metų darbo patirties teisėsaugoje bei AML turintis Andrius Merkelis sako, kad ši veikla panaši į kriminalisto ar seklio darbą, kuris teikia pasitenkinimo dėl galimybės prisidėti kovoje su nusikalstamumu ir prie teisingesnio pasaulio kūrimo.
„Šis darbas tiems, kam patinka narplioti sudėtingas situacijas, nuolat būti įvykių centre, analizuoti informaciją ir duomenis bei rasti netikėtas sąsajas, turint ribotos apimties informaciją.
AML eksperto darbe niekada nėra rutinos – galima sakyti, kasdien naujas kriminalinis trileris: nauji tyrimai ir situacijos, kurios reikalauja budrumo, įžvalgos, žinių, analitinio mąstymo. AML specialistai gerai išmano IT bei projektų valdymo ypatumus, sugeba puikiai komunikuoti tiek savo įstaigos viduje, tiek ir su išorės partneriais“, – sako „Fintech Hub LT“ asociacijos, AML grupės vadovas A.Merkelis.
Darbas fintech įmonėse ypač žavi jaunimą. Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitete pedagogikos ir anglų kalbos filologijos studijas baigusi 26 metų Kamilė darbą fintech įmonėje pradėjo kaip pardavimų vadybininkė, tačiau netrukus perėjo į AML sritį.
„Man patiko naršymas detalėse, tyrimas ir analizė, galų gale kritinis mąstymas ir intuicijos tobulinimas, perprantant kliento veiklą, dokumentus. Jaučiausi kaip FBI detektyvė: kantriai renki sudėtingos dėlionės dalis ir ieškai, kada galėsi paspausti arba žalią arba raudoną signalą. Ir štai, aš jau beveik metai kaip esu AML padalinio darbuotoja“, – nauju darbu džiaugiasi Kamilė.
AML ekspertų poreikis milžiniškas, todėl kelios švietimo įstaigos Lietuvoje jau pradėjo su fintech sritimi susijusias bakalauro ir magistro programas. Vykstant tokiai intensyviai finansinių technologijų plėtrai, fintech ir švietimo sektorių bendradarbiavimas natūraliai stiprėja. „Fintech Hub LT“ asociacija bendrauja su Vilniaus, Kauno technologijų, K.Stulginskio universitetais.
Norint būti atitikties srities ekspertu svarbus ir pripažįstamos tarptautinės organizacijos sertifikatas. Vieni populiariausių tokių AML srities mokymų yra ICA ir ACAMS. Išlaikiusiems šių kursų egzaminus suteikiamas tarptautinis sertifikatas, kuris pripažintas visame pasaulyje. Tarptautinė, ypač sertifikatu patvirtinta kvalifikacija suteikia unikalų pranašumą ir platesnes karjeros galimybes bei garantuoja didesnį atlyginimą.
Investuoja į apmokymus
Į pinigų plovimo prevenciją ir AML specialistų ugdymą itin dideles sumas investuoja ir pačios fintech įmonės – kai kurios tam skiria kone trečdalį išlaidų, kurios sudaro nuo pusės iki kelių milijonų eurų.
Pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaiga „Nexpay“ šiemet planuoja padvigubinti AML prevencijai skirtas investicijas.
„Pernai didžiąją dalį savo visų investicijų skyrėme pinigų plovimo prevencijai. Bendra suma siekė 440 tūkst. eurų nuo 720 tūkst. įmonės pajamų.
Šiemet sparčiai auganti įmonė AML priemonėms planuoja išleisti daugiau nei 800 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis bus skiriama Lietuvoje dirbančių pinigų plovimo prevencijos specialistų darbo užmokesčiui“, – sako „Nexpay“ operacijų vadovas Gabrielius Erikas Bilkštys.
Didelis dėmesys skiriamas AML specialistų mokymams ir kompetencijų tobulinimui. Pasak „Fintech Hub LT“ asociacijos ekspertų, investicijos į darbuotojų kvalifikaciją padeda ne tik išvengti baudų, bet ir apsaugo reputaciją.
Prie aukštos kompetencijos AML specialistų rengimo prisidės ir neseniai veiklą pradėjęs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kurį įsteigė Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir šalyje veikiantys komerciniai bankai.
Vienas iš viešojo bei privataus sektorių partneryste grįsto Kompetencijų centro tikslų – pinigų plovimo prevencijos mokymų programa finansų rinkai. Programoje bus skiriamas dėmesys Lietuvos regiono rizikoms ir jų valdymui.
