Tokia teisė įrašyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Jame nurodyta, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu darbdavio įgaliotas asmuo nesiima priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei.
Kad šitai įvyktų, darbuotojų atstovai pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavio įgaliotą asmenį. Jei šis nesutinka vykdyti darbuotojų prašymo, jų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
Jei VDI inspektorius nusprendžia, kad darbuotojų reikalavimai pagrįsti, tačiau darbdavio įgaliotas asmuo į juos vis tiek nekreipia dėmesio, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai.
Kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Už tai jiems negali būti skirtos nuobaudos ar imtos taikyti kitokios atsakomybės.
Kitu atveju, kai atsisakymas dirbti nepagrįstas, jis laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.
Tiesa, teisės aktuose nenumatyta konkreti temperatūra, leidžianti darbuotojui naudotis teise atsisakyti dirbti. Tačiau kai dirbama esant kenksmingiems veiksniams, viršijantiems teisės aktuose nustatytas ribines vertes, pavyzdžiui, aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsnių, atsiranda kitos garantijos: specialiosios pertraukos, sutrumpinta darbo savaitė, papildomos atostogos ir kt.
Dirbant biure, kai darbui nereikia didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. Kaip pažymi VDI, leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių.
Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Lauko sąlygomis dirbančių darbuotojų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų.
VDI rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje: pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Dirbant uždarose patalpose oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys.
Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus – per stoglangius, langus – patalpų vėdinimas.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
