„Daugiausiai protrūkių registruojama gamybos įmonėse, kurių darbas yra vykdomas kontaktiniu būdu. Dažnai tai yra didesni kolektyvai ir protrūkiai yra gana išplitę“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jo teigimu, šiuo metu protrūkiai gamyboje sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų aktyvių protrūkių.
„Tai yra didelė darbuotojų grupė. Todėl, vertinant mobiliųjų punktų pajėgumus, kažkokių kitų veiklų šiame etape nesiūlome įtraukti“, – kalbėjo ministras.
Pasak A.Dulkio, Statistikos departamento duomenys rodo, kad apdirbamojoje gamyboje dirba per 218 tūkst. žmonių, iš jų imunitetą turi 63 proc.
„Tai reiškia, kad dar apie 80 tūkst. darbuotojų būtų įtraukti į testavimą. Tam reikėtų dar papildomai 2,8 mln. eurų per mėnesį“, – aiškino A.Dulkys.
Nuo liepos pabaigos testavimas privalomas krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros, maitinimo įstaigų darbuotojams. Jiems tikrintis reikia ne dažniau kaip kas septynias ir ne rečiau kaip kas dešimt dienų.
Dėl šių testų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją – registruotis galima per 1808.lt platformą. Kol kas tyrimai atliekami valstybės lėšomis.
Vyriausybei įpareigojus nuo rugsėjo vidurio privalomai nuolat testuotis gamybos įmonių darbuotojus, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad toks sprendimas nėra logiškas.
Anot jo, toks reikalavimas galėtų būti taikomas nebent atskiroms įmonėms.
„Įsivaizduojame, kad gamyba – tai sėdi vienas prie kito, kvėpuoja, liečiasi, glėbesčiuojasi ar kaip tai pavadinti, bet yra tokių gamybos sektorių, kurie tikrai atskirti vieni nuo kitų, o tas testavimas, manau, yra ne visiškai apgalvotas dalykas“, – BNS sakė D.Arlauskas.
„Yra gamybinių įmonių, kur dirba dešimt žmonių, jie gali dirbti vienas su kitu nekontaktuojant. O dabar remiasi tam tikra matematine išraiška ir daro prielaidą visam sektoriui, manau, tai nėra teisinga“, – pridūrė jis.
Darbdavių konfederacijos prezidentas tokį sprendimą vertino ir kaip valdžios išlaidavimą.
„Tai vertinčiau kaip atsainų požiūrį į visų mūsų pinigus, tai vis tiek mūsų pinigai, bet solidariai visi prisideda prie viso šito. Sakyčiau, ne visiškai atsakingas lėšų paskirstymas arba išlaidavimas“, – teigė D.Arlauskas.
„Reikia pereiti ne prie sektoriaus, o prie rizikos vertinimo kiekvienos konkrečios įmonės, nes tai yra dideli pinigai, kurie, galėtų būti skirti produktyvumo didinimui. Nes ką reiškia testavimas? Tai yra pinigų pravalgymas“, – kalbėjo jis.
