Pensijos kils mažiausiai gaunantiems ir daugiausia sumokantiems

Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina Vyriausybės pastangas tęsti pensijų indeksavimą, sako jo patarėja, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>T.Bauro nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>T.Bauro nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Nausėda.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 26, 2021, 11:54 AM, atnaujinta Aug 26, 2021, 3:42 PM

Jos teigimu, dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti, todėl valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau.

„Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 metų. Susitikime buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei senjorų atstovais sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiuo metu tokių senjorų yra apie 40 tūkstančių. Taip pat norima, kad pensijos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža“, – sakė I. Segalovičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, jog skurdo rizikoje dar yra per didelis skaičius pagyvenusių asmenų, todėl siekiama didinti pensijų indeksavimą.

„Diskutavome, kaip atrodys pats modelis, akcentavau, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena nukreipta į spartesnį indeksavimą, gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmoku ir išmokų, pensijos tiems kils labiau, kurie mokėjo daugiau įmokų sparčiau, taip pat bus didinamos ir mažiausias pensijas gaunančių žmonių pensijos, didinat bazinės pensijos dydį ir tuo būdu darydami abu dalykus galėsime pasiekti geriausią įtaką skurdo rizikos rodikliams“, – žurnalistams teigė ministrė.

Pasak jos, tikimasi iki 2022 metų pabaigos skurdo rizikos lygį sumažinti iki 25 procentų.

Ministrė taip pat pabrėžė, jog pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui įtakos turės ir vienišo asmens išmoka, kuri lapkritį pasieks pirmuosius gavėjus, o nuo sausio didės.

Anot M.Navickienės, tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro. Santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio turėtų pasiekti 49,3 proc., o skaičiuojant su visomis priemonėmis santykis turėtų siekti 51,6 procento.

„Jeigu pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs mažesnes pensijas gaunantys asmenys, tai 2024 metais iš valstybė biudžeto bazinei daliai bus skiriama apie 80 mln. eurų, o iš „Sodros“ dalies, spartesniam indeksavimui apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus indeksuojamai daliai, tiems žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas“, – sakė M. Navickienė.

Susitikime dalyvavus Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė sakė teigiamai vertinanti numatomus pokyčius.

„Sužinojome gerą žinią, kad nebūsime palikti likimo valiai. Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo ir mūsų Vyriausybė, stengiasi mums padėti“, – teigė G. Makarevičienė.

Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis sakė, jog dauguma pensininkų teigiamai vertina mažųjų pensijų spartesnį didinimą, tačiau taip pat sako, kad reikia nepamiršti didinti ir kitas pensijas.

„Startavome nuo labai mažo pensijų lygio, jis augo ne taip, kaip Europos Sąjungos rodikliai rodo. Juk pensijas apsprendžia ekonominis pajėgumas, bet turime orientuotis ir į Europos Sąjungos rodiklius“, – teigė E. Židonis.

Jis taip pat teigė, jog pakeitimas, kad bazinė pensija nepriklausys nuo stažo, nemotyvuoja žmonių ilgau dirbti.

„Jei žiūrėsime į dabartinį pakėlimą, pensijų indeksavimą, kartais jis atrodo kai pašalpos ir pensijos ribos ištrynimas. Vis dėl to tai nėra tapatūs dalykai, reiktų skatinti pensijas užsidirbti“, – sakė E. Židonis.

Jis taip pat kalbėjo, jog kai kurie pakeitimai atrodo panašūs į skurdo rodiklių, kurie „bado akis“, užmaskavimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.