„Tikslas yra pasiekiamas, tačiau labai svarbu, kad politikai laikytųsi drausmingai kasmetinio pensijų didinimo. Matysime 2024 metais koks bus vidutinis darbo užmokestis, ir svarbiausia, kad būtų pasiektas santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje“, – LRT radijui ketvirtadienį, atsakydama į klausimą, ar vidutinė pensija su būtinuoju stažu 2024 metais galėtų pasiekti 565 eurus, sakė prezidento ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.
Anot jos, pagal dabartinius skaičiavimus, 2024 metais pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykis turėtų pasiekti arba viršyti 50 procentų.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pasak I.Segalovičienės, pozityviai vertina Vyriausybės pastangas tęsti pensijų indeksavimą.
Jos teigimu, dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti, todėl valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau.
„Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 metų. Susitikime buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei senjorų atstovais sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiuo metu tokių senjorų yra apie 40 tūkstančių. Taip pat norima, kad pensijos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža“, – sakė I. Segalovičienė.
„2019 metais buvo priimtas prezidento inicijuotas įstatymas, kurio pagrindu 2020 ir 2021 metais galioja papilomas pensijų indeksavimas. Tokiu būdu prezidentas įnešė strateginę nuostatą, kad turime susikaupti, susitelkti ir išspręsti pensijų adekvatumą bent jau iki minimalaus 0,5 standarto. Prezidento įstatymas nustoja galioti šiais metais“, – sakė patarėja.
„Jis, formuodamas Vyriausybę, kėlė lūkestį, kad pensijų spartesnis indeksavimas būtų tęsiamas ir toliau. Vyriausybė yra įsitraukusi į savo priemonių planą šitą klausimą ir šiandien ministerija jau turi apmatus to būsimo spartesnio indeksavimo modelio ir prezidentas nori tai aptarti“, – pridūrė ji.
Ministerijai siūlant keisti pensijų apskaičiavimo tvarką ir suvienodinant bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, I.Segalovičienė sako, kad taip pasirinkta siekiant mažinti skurdą.
„Mažiausias pensijas gaunančių asmenų užtikrinimas iki minimalaus lygio šiai dienai vyksta per dvi sistemas – šalpos ir socialinio draudimo. Ta į dvi dalis išskaidyta sistema niekuo nėra naudinga valstybei, žmonėms neaišku, kas tos pensijų priemokos, tai ministerija siūlo nebemokėti priemokos, o tą dalį perkelti į pensijų sistemą, kad žmonėms būtų aišku. Einama link universalaus minimalaus pensijų dydžio nustatymo šalyje. Ta kryptis yra gera“, – teigė ji.
I.Segalovičienės teigimu, 2019 metais šalies pensininkų skurdo lygis ūgtelėjo iki 39,5 procento. Apie 300 tūkst. žmonių, kurie gauna pensijas, patiria riziką balansuoti ant skurdo ribos. Absoliutaus skurdo ribą yra pasiekę 41 tūkst. žmonių.
