Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes. Pritarimo sulaukta ir iš pačių gyventojų.
„Kaip ir pernai Kaunas pasiūlys mažiausią šilumos kainą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai iš anksto paruoštų namų darbų rezultatas. Be to, gyventojams kompensuojama kainos dalis, kuri buvo sukaupta ankstesniais laikotarpiais dėl padidinto šilumos gamybos efektyvumo.
„Kauno energija“, pasitelkdama šiuolaikines technologijas, iki minimumo sumažino rizikas būti priklausomiems nuo brangstančių dujų. Nuolatinės investicijos į šilumos ūkio atnaujinimą ir esamų tinklų modernizavimas – nuoseklus darbas. Tikslas paprastas – užtikrinti žmonėms geriausias sąlygas“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Kauno energija“ apie 90 proc. šilumos pagamina iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia – biokuro. Šiuo metu miesto šiluma yra 2–3 kartus pigesnė alternatyva už kitus apsirūpinimo šiluma būdus – individualų šildymą naudojant dujas ar elektrą.
Pasak specialistų, šildymo sezonui Kaune ruoštasi iš anksto – vykdant hidraulinius bandymus nustatyti ir pašalinti 128 defektai. Taip pat šiais metais rekonstruota 6 km įvairaus skersmens šilumos tiekimo vamzdynų ir nutiesta beveik 3 km naujų.
Per pastaruosius 5 metus į modernius gamybos įrenginius ir šilumos nuostolius mažinančius šilumos tinklus Kaune investuota apie 67 mln. eurų.
„Jeigu pradėjus šildymo sezoną radiatoriai nešyla, gyventojai turėtų kreiptis į pastato valdytoją ar šilumos punkto ir šildymo sistemų prižiūrėtoją. Šiluma daugiabučius namus pasieks per penkias kalendorines dienas“, – paaiškino Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.
Pernai dėl palankesnių oro sąlygų oficialius šildymo sezonas prasidėjo kone 3 savaitėmis vėliau, spalio 15 dieną.
