Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.
„Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc. savo pajamų energetinėms paslaugoms: elektrai, dujoms, šildymui ir galbūt geriamam vandeniui, tokiu atveju reikia galvoti apie naują kompensacinį mechanizmą. Šiuo klausimu dabar dirbame, rengiame projektą ir siūlysime visiškai kitaip traktuoti energetinį skurdą“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė I.Žilienė.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) atliktas tyrimas parodė, kad energijos nepritekliaus lygis 2019 metais, kai namų ūkio išlaidos energijai viršijo 15 proc., siekė 17 proc.
Daugiau nei 10 proc. pajamų energijai išleido 32,4 proc., o daugiau nei 20 proc. – 10,1 proc. namų ūkių. Pakankamai šildyti būsto negalėjo 26,8 proc. namų ūkių, vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas – 7,4 proc.
Susiję straipsniai
„Siūloma užfiksuoti, kad laikome, jog energijos nepriteklių patiria tie namų ūkiai, kurie energijai turi išleisti daugiau kaip 15 proc. savo pajamų“, – diskusijoje rugpjūtį sakė LEI vyriausiasis mokslo darbuotojas Vidas Lekavičius.
Dabar valstybė namų ūkiams kompensuoja tik išlaidas už šildymą. Kompensacijas gauna beveik 100 tūkst. žmonių.