„Net įtarti negalėjau. Atsiųsta sąskaita atrodė kaip tikra, tik banko sąskaitos numeris, pasirodo, buvo kitoks“, – atvykęs į policijos komisariatą krimtosi sostinėje įsikūrusios įmonės direktorius.
Tai, kad nebuvo patikrintas sąskaitos, į kurią buvo prašoma pervesti pinigus, numeris, skaudžiai kirto bendrovės biudžetui – įmonė prarado 19 620 eurų.
Kaip policijos pareigūnams pasakojo vilnietis, iš Nyderlanduose esančių partnerių gauta sąskaita jo nė kiek nenustebino. Jis jos laukė, todėl, kai tik olandai paprašė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, iškart davė nurodymą buhalterei pervesti prašomą sumą.
Kad pinigai olandų nepasiekė, susigriebta tik po dviejų parų, kai iš partnerių atėjo tikroji sąskaita.
Šių metų rugpjūtį panašiai bandyta apgauti Anykščiuose įsikūrusią bendrovę. Tąkart įmonės finansininkas iš savo vadovo gavo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma pervesti 249 890 eurų nurodytą sąskaitą užsienyje.
Darbuotojui toks prašymas įtarimo nesukėlė, nes laiškas tikrai buvo išsiųstas iš vadovo elektroninio pašto dėžutės, o ir apie sandorį, kurį ketinama sudaryti su viena užsienio įmone, bendrovėje žinojo ne vienas jos darbuotojas.
Manydamas, kad sandoris jau įvyko, nieko blogo neįtardamas darbuotojas iškart pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą ir apie tai informavo savo vadovą – jam teliko susiimti už galvos. Vadovas skubiai kreipėsi į banką, prašydamas sustabdyti operaciją. Tai pavyko padaryti.
Šių metų kovą sostinės bendrovė per beveik mėnesį sukčiams pervedė 542 488 eurus.
Gavusi sąskaitas, įmonė net neįtarė, kad jos yra suklastotos. Susizgribta tik tada, kai atsiskaityti paprašė tikrieji verslo partneriai.
