Palyginti su 2021 m. sausiu, naujų vartojimo paskolų apimtys Lietuvoje beveik daugiau nei padvigubėjo – šių metų sausį naujų vartojimo paskolų apimtys Lietuvoje siekė 14,6 mln. eurų.
Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, rekordinis Lietuvos vartojimo rinkos aktyvumas gali būti susijęs su rudenį įsibėgėjusia infliacija.
„Rudenį dėl išaugusių pasaulinių energetinių išteklių kainų Lietuvoje pradėjo sparčiai augti infliacijos tempai. Kadangi buvo akivaizdu, kad infliacijos šuolis nebus trumpalaikis, tai galėjo paskatinti vartotojus paankstinti įvairių prekių įsigijimą, tol kol įvairių prekių kainos nepakilo.
Negana to, bankai, matydami stabiliai gerą situaciją darbo rinkoje, matyt, buvo linkę skolinti pinigus vartotojams ir tenkino paraiškas dėl vartojimo paskolų. Kitaip sakant, rudenį vartojimo paskolų rinkoje susiformavo palankus vartojimo paskolų paklausos ir pasiūlos balansas – klientai suskubo skolintis, o kreditoriai buvo linkę skolinti“, – teigia A.Izgorodinas.
Paskolų palyginimo platformos „Lenders“ direktoriaus Eitauto Bartuškevičiaus nuomone, šiuo metu Lietuvos vartojimo paskolų rinkoje stebimas konkurencijos tarp tradicinių ir alternatyvių finansuotojų suaktyvėjimas. Tai taip pat rodo, kad finansuotojai yra linkę skolinti pinigus vartotojams ir kovoja dėl didesnės rinkos dalies.
„Vidiniai mūsų platformos duomenys rodo, kad per metus vartojimo paskolų rinkoje suaktyvėjo specializuoti bankai ir kredito unijos. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjį kredito unijos pateikė pasiūlymus 31,9 proc. „Lenders“ platformoje patalpintoms vartojimo paskolų paraiškoms, tuo tarpu šių metų rugsėjį – 34,5 proc. paraiškoms.
Specializuotų bankų segmente matome dar didesnį šuolį: paskolų patvirtinimo rodiklis pakilo nuo 54 proc. 2020 m. rugsėjį iki beveik 60 proc. šių metų rugsėjį. Tradiciniai finansuotojai – bankai – taip pat lieka aktyvūs, pavyzdžiui šių metų rugsėjį bankai pateikė pasiūlymus 46 proc. mūsų platformoje patalpintoms vartojimo paskolų paraiškoms. Šie duomenys reiškia, kad tradiciniai ir alternatyvūs finansuotojai yra aktyvūs ir kovoja dėl rinkos dalies, kas kelia į viršų ir skolinimo vartotojams apimtis“, – sako E.Bartuškevičius.
Jis taip pat pastebi, kad tradiciniai ir alternatyvūs finansuotojai aktyviai kovoja dėl vartotojų mažindami paskolų kainas – tai reiškia, kad šiuo metu vartojimo paskolų rinka yra klientų pusėje, o skolintis vartojimui galima pigiau nei pernai rudenį.
„Per metus, t.y. lyginant su 2020 m. rugsėju, bendroji „Lenders“ platformoje pateiktų vartojimo paskolų kaina bankų segmente nukrito 21,6 proc., specializuoti bankai bendrą vartojimo kredito kainą sumažino 26,5 proc., alternatyvūs kreditoriai bendrą vartojimo kredito kainą sumažino 24,7 proc.
Iš esmės, galima sakyti, kad Lietuvos vartojimo paskolų rinka grįžo į priešpandeminį lygį, prie ko prisidėjo ne tik gera ekonominė situacija Lietuvoje, bet ir rinkoje atsiradę alternatyvūs finansuotojai, kurie stengiasi išnaudoti augančios vartojimo paskolų rinkos potencialą ir didina konkurencinį spaudimą tradiciniams finansuotojams mažindami vartojimo kreditų kainas.
Iš kitos pusės, bankai taip pat mažina vartojimo paskolų kainas, todėl netolimoje ateityje didesnę pinigų savikainą turintiems finansuotojams bus sunkiau išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su bankais. Nors alternatyvūs finansuotojai bando agresyviai pasididinti savo rinkos dalį, tačiau jie taip pat turi didesnę nei bankai kapitalo savikainą ir mažina vartojimo paskolų kainas savo pelno bei pelningumo sąskaita“, – mano E.Bartuškevičius.
Anot E.Bartuškevičiaus, prie spartaus Lietuvos vartojimo paskolų rinkos augimo pastaruoju metu taip pat prisideda ir paskolų lyginimo platformos, kurių populiarumas auga tiek tarp gyventojų, tiek ir tarp finansuotojų.
