– Kas turi didžiausią įtaką tokiems kainų pokyčiams?
– Didžiausią įtaką turi žaliavų, tiek naftos, tiek gamtinių dujų, tiek elektros energijos, kainų augimas pasaulinėse biržose, kuris sąlygoja tai, kad tarifai buitiniams vartotojams didėja. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seimas ne per seniausiai yra priėmęs paketą gamtinių dujų įstatymų pakeitimų, kurie leido sušvelninti šių kainų augimą, nes biržose, pavyzdžiui, gamtinių dujų kainos yra padidėjusios netgi penkis kartus – nuo 20 iki 100 eurų už megavatvalandę (MWh).
Elektros energijos kainos augimas taip pat yra gana ženklus – 2,5–3 kartai. Jeigu nebūtų gamtinių dujų įstatymų pakeitimo, kuris leidžia išdėlioti kainų augimą, tai tarifai buitiniams vartotojams galėjo padidėti iki trijų kartų – ypač antrajam vartotojų pogrupiui, kuris gamtines dujas naudoja namų šildymui arba karšto vandens ruošimui.
Apibendrinant galima būtų sakyti, kad pačių žaliavų augimas pasaulinėse biržos ir lėmė tarifų augimą buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos.
– Jei ne Energetikos ministerijos planas, kuriam pritarė Seimas ir Vyriausybė, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus, ir jei ne atidėtas terminas nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimui, mes stebėtume dar didesnį kainų šuolį?
– Taip, jeigu kalbame apie gamtinių dujų sektorių. Kaip ir minėjau, kainų šuolis būtų netgi iki trijų kartų už kubinį metrą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra kainos nuosaikesnis augimas nuo kitų metų sausio mėnesio, tačiau tos nesumokėtos vartotojų sumos, kurios šiandien dienai neatspindi rinkoje esančių kainų, jos bus išdėliojamos per ateinančius penkerius metus. Bet kokiu atveju, vartotojai tą sumą turės padengti per ateinančio laikotarpio tarifus.
Kalbant apie elektros energijos sektorių, toks paketas buvo numatytas, tačiau būtent elektros atveju, verslas priėmė sprendimus reguliuojamoje infrastruktūros dalyje, kurie leido elektros energijos tarifą sumažinti 20 proc. Tai reiškia, kad elektros energijos tarifas buitiniams vartotojams, tiktai tiems, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, didėja kur kas mažiau nei buvo prognozuota – vidutiniškai 10 proc.
Tie, kurie yra pasirašę sutartis su nepriklausomais tiekėjais, elektros energijos kaina yra apibrėžta būtent šitose sudarytose sutartyse.
– Tai verčia elektros tiekėjos skolintis, todėl reiškia, kad žmonės sumokės brangiau per penkerius metus negu būtų mokėję dabar?
– Be abejo skolinimosi kaštai bus įvertinti, nustatant ateinančio laikotarpio tarifus buitiniams vartotojams. Šiuo atveju, turbūt reikėtų vertinti ne vien skolinimosi kaštus, bet ir pinigų nuvertėjimą.
Šiandien matome infliacijos prognozuojamą netgi dviženklį šuolį, tai galutiniame rezultate, jeigu vertintume pinigų nuvertėjimą ir skolinimosi kainą, kuri „Ignitis“ įmonės atveju yra gana nedidelis ir galėtų siekti 2–2,5 proc., tai vartotojas turėtų teigiamą pokytį, nes pinigai nuvertės daugiau negu skolinimosi kaina. Žiūrint iš finansinės perspektyvos, nemanome, kad vartotojas finansiškai nukentės.
– Vilniečiai buvo labiausiai gąsdinti dujų kainų šuoliu: kai atėjo pirmosios sąskaitos, kai kurių namų ūkių buvo sumokėta tiek, kiek per pernykščius šalčius, nors sąskaita buvo tik už pusę spalio. Kokias sąskaitas nuo sausio turėtų gauti vilniečiai?
– Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus šilumos tinklai irgi sudaro galimybę šilumos vartotojams, kurie gauna tikrai didelę sąskaitą ir turi sunkumų atsiskaityti iš karto, kreiptis į Vilniaus šilumos tinklus ir susitarti dėl mokėjimų išdėliojimo. Nepaisant to, kad sąskaitose atsispindi gamtinių dujų augimo kaina, vartotojai nėra palikti likimo valiai ir yra siūloma pasinaudoti šia galimybe.
– Iš „Delfi“ straipsnio: „Didžiulis kainų šuolis Jungtinėje Karalystėje privertė kai kuriuos pramoninkus sumažinti gamybą ir prašyti valstybės paramos. Panašu, kad ši tendencija gali plačiai išplisti visoje Europoje kaip tik tuo metu, kai visas žemynas kovoja su koronaviruso atgimimu. Vyriausybėms tai gali reikšti įtampą su kaimyninėmis šalimis dėl atsargų saugojimo, namų ūkiams tai gali reikšti prašymus naudoti mažiau energijos ar net ruošis laikiniems elektros energijos nutraukimams.“ Ar tai galėtų grėsti ir Lietuvai?
– Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios pramonės ir ypač stambiausia pramonės įmonė Lietuvoje „Achema“, kaip matome dėl išaugusių gamtinių dujų kainų, sumažino gamtinių dujų vartojimą ir atitinkamai gamybos apimtis. Turbūt tos tendencijos Lietuvoje dėl pačio vartojimo mažėjimo yra pastebimos kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse.
Vis tik dabar pasakyti, kaip bus ateityje, yra gana sudėtinga, nes šiandien turime gana drastiškas gamtinių dujų kainas rinkoje. Vis dėlto yra tikimasi, kad vasaros laikotarpiu, kuomet gamtinių dujų paklausa turėtų sumažėti, tai atitinkamai galėtų turėti teigiamą efektą gamtinių dujų kainoms biržose. Tos kainos galėtų šiek tiek atpigti, sumažėti ir tai galėtų leisti suvaldyti kritinę situaciją.
Vertinti Lietuvoje, kaip atrodys situacija yra tikrai sudėtinga, tačiau tikimės, kad ateityje tos rekordinės kainos, kurios buvo šiuo laikotarpiu, stabilizuosis bei sumažės ir kraštutinių padarinių išvengsime.
