„Priešingai negu laukta, vartotojų lūkesčiai Lietuvoje lapkritį nepablogėjo ir bent kol kas nepasiteisina nerimas, kad šoktelėjusi infliacija kirs per pačių gyventojų lūkesčius dėl jų finansinės padėties“, – tokia išvada dalijasi T.Povilauskas.
Ekspertas rašo, kad mažmeninė prekyba lyginamosiomis kainomis spalį, palyginti su rugsėju, pakito nedaug ir buvo 8,9 proc. didesnė nei prieš metus.
„Todėl bent kol kas išaugusios infliacijos įtaka realiam prekių vartojimui dar nėra reikšminga. Prisiminus tai, kad nuo rugsėjo vidurio yra sugriežtintas patekimas į parduotuves, tokie prekybos rezultatai spalį labai neblogi“, – dėsto ekonomistas.
T.Povilauskas skaičiuoja, kad kavinių ir restoranų apyvarta spalį buvo 24 proc. didesnė negu prieš metus ir 9 proc. didesnė nei prieš pandemiją. Ekonomistas teigimu, tai įrodo, kad galimybių pasas šiam sektoriui įtakos beveik nepadarė.
„Antradienį paskelbta, kad mėnesinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) lapkritį buvo 0,9 proc., o metinė infliacija sudarė 9,3 proc. Didžiausią įtaką didesnei negu istoriškai lapkritį būdavo (o būdavo apie 0 proc.) mėnesinei infliacijai veikiausiai darė augusios degalų, šilumos energijos ir maisto kainos. Ar gruodį perlipsime 10 proc.?“ – klausia ekspertas.
Ekonomisto įsitikinimu, pasiekti šios ribos neturėtume, jei naftos kaina liktų žemesnė nei 80 JAV dorelių už barelį.
„Kur kas didesnė to tikimybė 2022 m. sausį, kai augs ir elektros, ir dujų, ir vandens tiekimo kainos“, – prognozėmis dalijasi T.Povilauskas.
„Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius III ketvirtį buvo 9,1 proc. didesnis negu prieš metus“, – teigia ekspertas. Ekonomisto teigimu, paskutinį metų ketvirtį pokytis turėtų būti mažesnis, todėl lapkričio ir gruodžio mėnesiais metinės infliacijos augimas yra didesnis nei vidutinio darbo užmokesčio.
„Tokios tendencijos nepristabdys kalėdinės prekybos karštinės, tačiau kitų metų pradžia bus jau gerokai sudėtingesnė, žmonės atsargiau leis pinigus“, – rašo T.Povilauskas.
