„Tegul pasitikrina visi, kam atrodo jų pajamos nepakankamos padengti šildymo sąskaitą“, – antradienį LRT radijui sakė M.Navickienė.
Anot jos, kompensaciją gaus visi, kurių sąskaitos už šildymą sudaro mažiausiai dešimtadalį mėnesinių pajamų, išskaičiavus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris šiuo metu siekia 128 eurus.
„Už šildymą sumokamų pajamų suma neturėtų viršyti 10 proc. išskaičiavus arba 3 VRP dydžius tiems, kurie gyvena vieniši, arba 2 VRP dydžius tiems, kurie gyvena su šeimos nariais“, – paaiškina ministrė.
M.Navickienė pažymi, kad dar daug gyventojų, kurie galėtų gauti kompensaciją už būsto šildymą, dėl jos nesikreipė, kadangi jiems trūksta informacijos apie tokią galimybę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tam sukurtą skaičiuoklę.
„Viena priežasčių galėtų būti nepakankamas informacijos prieinamumas. Kiekvienas žmogus arba šeima, kuri uždirba minimalų darbo užmokestį, augina du vaikus – jiems taip pat yra galimybė gauti kompensaciją už šildymą. Tiesiog nepagalvoja, kad verta kreiptis, eiti paskaičiuoti arba pasitikrinti, ar šildymo kompensacija nepriklauso“, – teigia M.Navickienė.
Seimas praėjusį antradienį pritarė, kad nuo kitų metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gautų daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Būsto šildymo kompensacijoms bus papildomai skiriama dar 16 mln. eurų.
Pakeitimus inicijavo SADM, reaguodama į dėl pasaulinėse rinkose augančių energetinių išteklių kainų kylančias šildymo kainas.
Nuo 2022 m. dvigubės VRP dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai – 2022 m.) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurai – 2022 m.) vienam gyvenančiam asmeniui.
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas – kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja ar būstą nuomoja vienas gyvenantis asmuo, jis sieks 50 kv. m, jei tą daro šeima, pirmam šeimos nariui taikomas normatyvas sieks 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
SADM kviečia gyventojus dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
SADM primena, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
2021 m. pirmąjį pusmetį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo daugiau kaip 95 tūkst. žmonių (3,42 proc. visų Lietuvos gyventojų). Kompensacijoms teikti per minėtą laikotarpį išleista per 10 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos tokia pagalba pasieks daugiau kaip 110 tūkstančių gyventojų.
