Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 laipsnius šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 laipsnius šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė apie 60 proc. išaugusi šilumos kaina dėl ženkliai pabrangusio kuro.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, už 2021 m. gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis 114 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1566 kWh (26,1 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1308 kWh (21,8 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 59 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui 2021 m. gruodį vidutiniškai suvartota apie 600 kWh (10 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 44 eurus tipiniam butui.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 2160 kWh šilumos (36 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 158 eurus.
2021 m. gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,3 ct/kWh su PVM, prieš metus atitinkamai – 4,5 ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuoliui didžiausią įtaką darė biokuro ir ypač gamtinių dujų pabrangimas. Vis dėlto, biokuras išlieka apie penkis kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuras sudaro didesnę dalį kuro struktūroje, šilumos kainų pokyčiai yra mažiau drastiški.
Nuo šių metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau mažesnes pajamas gaunančių vartotojų.
