„Iš tikrųjų galvojant apie visas paramas, labai svarbu, kad mes nenubrauktume paskatos žalintis ir taupyti savo energiją. Iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas neįsisukti į tokią karuselę, kur patys sau įteigiame, kad ištiko katastrofa. Nemanau, kad ištiko katastrofa“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V.Mitalas.
Parlamentaras pabrėžia, kad infliacija ir atskiros energetikos kainos smarkiai išaugo, tačiau reikėtų ieškoti ne trumpalaikių, o labiau ilgalaikių sprendimų, siekiant mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, įveikti biurokratinius sunkumus bei skatinti atsinaujinančią elektrą.
„Apie tai, kaip mažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, kaip atsinaujinančią elektrą skatinti, biurokratiją įveikti, kurios dar daug toje srityje, rytoj frakcijoje šnekėsime su energetikos ministru, su Aplinkos ministerija ir su „Ignitis“. Čia, manau, yra pagrindinis raktas, nors suprantu, kad Seime ta karuselė bus įsisukusi. Yra žmonių, sakančių, kad nors ir maisto PVM mažinimas tikriausiai neduos kažkokio didelio efekto arba išvis efekto nepamatysime, bet gal pabandome. Tokia logika besivadovaujančių tikrai yra“, – aiškino Seimo narys.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybė yra pritarusi Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad, iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą, gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
