Mūsų kaimynės Lenkijos veiksmai, kuomet nuo vasario pradžios buvo panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, inicijavo daug diskusijų dėl tokios priemonės efektyvumo ir netgi sukėlė savotišką spaudimą panašias išimtis PVM tarifui pradėti taikyti ir Lietuvoje.
Be to, mažesnių kainų sindromo pavilioti į Lenkiją patraukė ir dalis tautiečių, skubančių sutaupyti ieškodami pigesnių maisto produktų ir degalų pasienio regionuose veikiančiose parduotuvėse, prekybos centruose ir degalinėse.
Tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo tarpu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje.
Lietuviams Lenkija ir anksčiau yra buvusi pigesnių prekių stotele, o dabar ji vėl tapo patraukli mažesnių kainų medžiotojams, kai priėmė sprendimą panaikinti PVM maisto produktams. Visgi viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti į kaimyninę šalį apsipirkti.
Per pirmąsias dvi vasario savaites „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis atsiskaitę klientai Lenkijoje išleido kiek daugiau nei 4 mln. eurų, ir tai yra maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš mėnesį.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma taip pat šiek tiek ūgtelėjo ir šiuo metu siekia beveik 40 eurų. Daugiausia pinigų išleidžiama maisto ir būtinųjų prekių kategorijose, taip pat degalams bei rūbams. Nemaža dalis mokėjimų atliekami ir grožio prekėms įsigyti.
Ir visgi, nors statistika rodo, kad išlaidų Lenkijoje apimtys auga, tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo bendros „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
Tai aiškus ženklas, kad vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Pastebima, kad didžioji dalis atsiskaitymų – maždaug trečdalis – atliekami šeštadieniais, todėl tikėtina, kad būtent šią dieną į Lenkijos pasienio parduotuves plūsteli „savaitgalio“ pirkėjai iš Lietuvos.
Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų.
Komentaro autorė yra „Swedbank“ ekonomistė.
