Rublio kursas juda zigzagais
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu rublio vertė taip stipriai nebekrenta, nes Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų valiutos kursui stabilizuoti. Tačiau per dieną rublio kursas kartais vis šiek tiek pakyla ar krinta.
„Nei valiutų kursas, nei akcijų vertė niekada nejuda viena tiesiąja. Ji juda zigzagais, tai vadinama atsitiktiniu klaidžiojimu. Tai lyg iš baro namo einantis stipriai įkaušęs žmogus. Niekada negali nuspėti, kur jis žengs kitą žingsnį“, – palygino ekonomistas.
Tačiau jis tiki, kad sankcijos „po truputį plaus Rusijos ekonomikos pamatus, šios šalies stagnacija garantuota“.
„Juk tikėtina, kad sankcijos Rusijai nebus trumpalaikės. Atrodo, nusiteikta jas taikyti tol, kol Rusija išves savo karius iš Ukrainos. Kad išvestų iš Donecko ir Luhansko, dar įmanoma, bet kad išvestų iš Krymo, sunku įsivaizduoti, nebent juos tik išvaryti iš ten pavyktų.
Bet Rusijai ši karinė invazija labai daug kainuoja. Visais frontais pulti Ukrainą – tokią didelę šalį – yra sudėtinga. O dar Ukrainą ir pinigais, ir ginklais remia daug valstybių. Dabar visos susivienijusios šalys sudaro apie 70 proc. pasaulio ekonomikos. Šis skaičius apie 30–35 kartus didesnis nei Rusijos ekonomika.
Taigi su likusiais resursais, be centrinio banko rezervų, Rusija skaičiuos ne karo mėnesius, o savaites“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Ž.Mauricas.
Viskas priklausys nuo karo eigos
Jei karas užsitęstų, Rusija imtų spausdinti pinigus, nes jų tiesiog nebeturėtų, o juk reikėtų ir toliau pirkti daug kuro, mokėti atlyginimus, tiekti ginklus. Tokiu atveju, rublio vertė kristų drastiškai.
Ekonomistas paskaičiavo, kad jeigu karas užsitęstų iki vasaros, net be paskelbtų sankcijų Rusijai rublio vertė kristų 10–30 proc., iki 110 ar 120 rublių už dolerį ar eurą. Tačiau esant sankcijoms rublis nuvertės dar labiau.
„Gal kažkurį laiką grįš iki 100, bet paskui vėl kris iki 140–200 rublių už dolerį ar eurą. Kris ir toliau. Rublio kursas negali išlikti stiprus, kai vyksta kariniai veiksmai.
Jei karas nesustos, šių metų pabaigoje galime pasiekti ir 1 tūkst. ar 10 tūkst. rublių už eurą. Gali būti ir 1 mln. rublių už eurą, jei niekas nesikeis. Rusai nieko nebeįpirks, juk dabar jų vidutinis atlyginimas apie 400 eurų. Jų atlyginimas net mažesnis nei Ukrainoje.
Gal Rusijoje bus taip, kaip Baltarusijoje, kada tris nulius nubrauks ir viskas, nes kitaip jau darysis sunku skaičiuoti valiutos kursą“, – teigė pašnekovas.
Taip pat viskas priklausys ir nuo karo eigos – jeigu Rusija karą pralaimės ir iš Ukrainos trauksis, iškils reparacijų klausimas, o tai suduos dar vieną skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.
Tuo metu Ukrainos grivinos kursas išlieka gana stabilus ir susilpnėjo mažiau nei rublis. Anot Ž.Maurico, tai reiškia, kad investuotojai nesitiki, jog Rusija užkariaus Ukrainą, be to, Vakarai taip pat šiai šaliai siunčia daug pinigų, todėl situacija valiutos vertė išlieka gana stabili.
Rusiją išgelbėtų tik viena
„Galiu garantuoti, kad šiemet jokia įmonė neinvestuos į Rusiją. Nė vienos šalies įmonė nestatys ten nei fabriko, nei logistikos centro, nei biuro – nebus nieko. Aišku, išimčių gali būti, visada atsiranda vienetai, kurie elgiasi kitaip. Bet į Rusiją neinvestuos net Rusijos oligarchai.
Tai reikš, kad gyvenimo kokybė Rusijoje kris dar smarkiau“, – teigė Ž.Mauricas.
Šalį išgelbėtų tik kardinalūs pokyčiai. Anot ekonomisto, jeigu Rusija būtų demokratinė valstybė, ko gero, Lietuvai su ja konkuruoti būtų itin sunku. Ji gausi resursų, į šalį plauktų investicijos, o BVP vienam gyventojui galėtų būti kaip Lenkijoje ar net didesnis.
„Rusija būtų stipri žaidėja. Galbūt ji net taptų, kaip Vladimiras Putinas ir norėjo, didžiausia pasaulio ekonomika, bet antra, po Vokietijos“, – svarstė pašnekovas.
