„Planuojame griežtinti kriptovaliutų reguliavimą“, – po uždaro komiteto posėdžio, kur aptartas tarptautinių sankcijų pritaikymas Rusijai ir su ja siejamiems asmenims Lietuvoje, antradienį BNS sakė Mykolas Majauskas.
Jis teigė dar negalintis pasakyti, kokie konkretūs sugriežtinimai planuojami.
„Lietuvos bankas dirba su Finansų ministerija ir, žinoma, FNTT. Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, nes įstatymai dar derinami Galbūt įstatinį kapitalą didinti, gal tam tikras patikras, tam tikrus papildomus leidimus numatyti“, – svarstė parlamentaras.
Darbietis Vytautas Gapšys BNS teigė, kad kriptovaliutų rinką akyliau stebėti reikia, nes nemažai šioje srityje veikiančių įmonių įsikūrė Lietuvoje, bet jų reguliavimas yra „labai paprastas, todėl sunku užtikrinti saugumo, patikimumo standartus“.
„Ir be karo tai reikėtų daryti, latviai ir estai šiek tiek anksčiau tai padarė. Lietuva tapo ta šalimi, kur reguliavimas tapo paprastesnis ir atitinkamai įmonės ėmė žiūrėti į mūsų rinką, kaip galimybę čia veikti ir veikti su mažesne reguliacine našta“, – BNS teigė V.Gapšys.
Jis pabrėžė, kad parlamentarai buvo informuoti apie Lietuvoje padažnėjusius atsiskaitymus kriptovaliutomis pakeičiant užsidariusius kanalus.
Pasak M.Majausko, tai numatantys įstatymų pakeitimai Seimui bus pateikti dar pavasario sesijoje.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako įžvelgiąs galimą riziką, kad asmenys, sulaukę sankcijų dėl Rusijos karinių veiksmų, gali bandyti apeiti jiems taikomus ribojimus pasinaudoti kriptoturtu.
„Kriptokanalas potencialiai gali būti, kaip instrumentas, naudojamas priešiškų valstybių, siekiant apeiti sankcijas. Lietuvos bankas atkreipia mūsų reguliuojamų finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad būtų itin atsargūs ir stebėtų situaciją“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo S.Krėpšta.
Šalies centrinio banko valdybos nario teigimu, kriptokeityklų ir piniginių veiklą šiuo metu prižiūri FNTT, tačiau pats S.Krėpšta sako matąs virtualaus turto reguliavimo stiprinimo poreikį.
„Norėčiau akcentuoti, kad kriptokeityklų ir kriptopiniginių reguliavimas Lietuvoje tikrai galėtų būti sustiprintas. Turime gerą Estijos pavyzdį, kur tie reikalavimai yra žymiai griežtesn, ir tai būtų tikrai gera priemonė tiek apskritai geriau reguliuojant šį sektorių, bet ir, žinoma, labai aktuali šiandieniniame kontekste“, – tvirtino jis.
Lietuvos banko atstovas mano, kad, siekiant reglamentuoti skaitmeninio turto reguliavimą, yra reikalingi ir tam tikri įstatymų pakeitimai.
„Galėtų būti suteikta daugiau instrumentų priežiūros institucijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tokie reikalavimai, kaip didesnis įstatinis kapitalas, būtinybė kriptokeityklos vadovui reziduoti Lietuvoje, turėti pinigų plovimo prevencijos pareigūną ir kiti reikalavimai, kurie yra taikomi, pavyzdžiui, Estijoje“, – tikino S.Krėpšta.
ELTA primena, kad LB pirmadienį skelbė, jog, atsižvelgiant į taikomas sankcijas bei siekiant apsaugoti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) finansų rinkas, jis imsis papildomai vertinti su Rusija sąsajų turinčių finansų rinkos dalyvių akcininkus ir vadovus, licencijų prašančias bendroves.
Šalies centrinis bankas paragino atsisakyti teikti paslaugas subjektams, susijusiems su kriptoturtu, jeigu nėra galimybių išsiaiškinti, kas yra naudos gavėjai.
