Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevčius pabrėžia, kad ukrainiečių apgyvendinimo paslaugos iš jas šiuo metu nemokamai suteikiančių viešbučių galėtų būti perkamos. Tokį siūlymą komitetas turėtų pristatyti Vyriausybei.
Kaip padėti nuo karo gimtinėje bėgantiems Ukrainos gyventojams pastogę suteikusiems viešbučiams, trečiadienį aptarta K.Starkevičiaus vadovaujamame parlamento komitete.
Anot E.Šiškauskienės, pradėjus daugėti į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių ukrainiečių, jos vadovaujama asociacija skatino viešbučių verslą juos apgyvendinti nemokamai. Suteikti kambarį kelioms dienoms, kol ruošiamasi vykti į kitą gyvenamąją vietą, pasak jos, viešbučiai gali.
Vis tik, LRVA vadovės teigimu, tušti arba iš dalies veikiantys miestų viešbučiai, kuriuose pabėgėliai ir glaudžiasi, patiria nemenkus ekonominius nuostolius, kadangi nemokamoms paslaugoms suteikti viešbutis turi veikti visu pajėgumu. Ypač didelių iššūkių kyla dėl jų maitinimo.
„Viešbutis, kuris nuo pandemijos uždarytas arba iš dalies veikiantis, jam reikia užvesti visą mašiną, įjungti šildymą. Ir kas yra blogiausia apgyvendinimo dalis – maitinimas. Nes negali priimti žmonių ilgam laikui, jie tada pradės kambariuose virti, kepti“, – parlamentarams dėstė E.Šiškauskienė.
Jos teigimu, apgyvendinus ukrainiečius ilgesnį laikotarpį, būtina pasirūpinti reguliariu jų maitinimu, o tam reikia atidaryti viešbučių restoranus.
„Viešbutis, kuris priima žmones, turi dar ir restoraną užkurti, priimti darbuotojus ir maitinti triskart per dieną žmones, nes nėra kito varianto“, – teigia viešbučių verslo atstovė.
E.Šiškauskienė pabrėžė, kad ukrainiečiai nori gyventi miestuose, kur geresnės darbo perspektyvos, o būtent miestų viešbučių finansinė padėtis yra „labai bloga“, kadangi jų valdytojai dėl rekordinių energijos kainų ir menkų užsienio svečių srautų turi apie 40–50 tūkst. eurų nuostolių, kuriuos dengia iš paskolų. Be kita ko, viešbučiams dar teks sumokėti ir per pandemiją atidėtus mokesčius.
„Jie dovanoja kambarius ir dar susimokės visus mokesčius. Tokių yra spragų tikrai, kur truputį žlugdo ir taip geras iniciatyvas“, – akcentavo E. Šiškauskienė.
LRVA prezidentė komiteto posėdžio dalyviams pristatė idėją, kad valstybė galėtų finansuoti ukrainiečių apgyvendinimą. Jos siūlymu, už suteiktą dvivietį kambarį viešbučiams mieste būtų mokama 30 eurų, o maitinimą triskart per dieną – 15 eurų.
„Būtų labai didelė pagalba, jei būtų mokama 30 eurų už dvivietį kambarį ir 15 eurų už trijų kartų maitinimą. Vienu šūviu du zuikius nušautume. Matome, kad tie srautai nemažėja“, – pabrėžė verslo atstovė.
„Butuose tie žmonės negyvens labai ilgai, nes irgi ta emocija baigsis. Čia galėtų būti tokia pagalba, kur visos pusės laimėtų“, – pridūrė ji.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras: įmanomas viešbučių paslaugų pirkimas
Ekonomikos ir inovacijų viceministras V.Jurgutis teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, yra pasiūliusi modelius, kokia E.Šiškauskienės minima parama galėtų būti.
Tačiau jis pabrėžia, kad pabėgėlius priimantiems viešbučiams nebus siūlomos subsidijos ar kitokia finansinė pagalba, o veikiau bus perkamos jų paslaugos.
„Tai neturėtų būti pagalba viešbučiams, tai turėtų būti paslaugų pirkimas. Tikrai čia nėra pagalba viešbučiams, jei ten apgyvendini žmogų. Čia būtų nesąmonė“, – komiteto nariams teigė V.Jurgutis.
„Esame apsitarę. Šiuo metu, kiek suprantame, nėra identifikuojamas toks poreikis. Bet iš savo pusės tikrai, jei yra poreikis, dėl to apgyvendinimo, manome, kad galima padaryti“, – pridūrė jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Starkevičius patvirtino, kad atitinkamas siūlymas komiteto vardu bus teikiamas Vyriausybei – Ekonomikos ir inovacijų, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms – apsvarstyti.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą jau atvyko beveik 41 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Apie 17 tūkst. jų – vaikai.
