„Kovoje su augančiu sukčiavimu ypač svarbus finansų rinkos dalyvių vaidmuo. Tinkamai pasirengę jie tampa vartotojų gynybos linija, kuri gali suardyti sukčių planus. O neskirdamas tinkamo dėmesio, finansų rinkos dalyvis pats gali tapti sukčių įrankiu ir smarkiai nukentėti. Dėl to svarbu nuolat stiprinti pinigų plovimo prevencijos priemones ir gilinti šios srities žinias, o mes stengiamės šiuo klausimu maksimaliai padėti“, – sako Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė.
Sukčių aktyvėjimas pastaraisiais metais yra globalus reiškinys, jis siejamas ir su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), ir su vis didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, didėjančiu jų prieinamumu.
Tam, kad netaptų sukčių įrankiais, finansų rinkos dalyviai visų pirma tinkamai ir įdėmiai, o ne formaliai, privalo vertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir skirti atitinkamą dėmesį kliento pažinimo informacijai, periodiškai ją naujinti. Vertinant juridinius asmenis, būtina įsigilinti ir į jų veiklos pobūdį, ir į valdymo struktūrą, ir į kitas svarbias aplinkybes.
Pavyzdžiui, išsamiau turėtų būti vertinami atvejai, kai skiriasi kliento ir naudos gavėjo gyvenamosios valstybės, klausimų turėtų kelti ir jurisdikcija (pvz., vadinamosios mokesčių mokėtojų rojaus šalys). Išsamus gerosios praktikos pavyzdžių sąrašas pateikiamas Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizikos valdymo ir prevencijos apžvalgoje.
Didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo 2021 m. buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, šiek tiek mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu (angl. phishing). Daugiau nei trečdalis skundų dėl sukčiavimo gauta dėl kitose šalyse įregistruotų virtualiojo turto operatorių.
Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos mėn. pradėjus viešinti ir per maksimaliai trumpą laiką blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines (tai unikali praktika visoje Europos Sąjungoje), gyventojų patirti nuostoliai reikšmingai sumažėjo. Vis dėlto jie nėra maži – ir pernai, ir užpernai gyventojai prarado daugiau nei po pusę milijono eurų. Didžiausia vieno asmens prarasta suma 2021 m. siekė 125 tūkst., 2020 m. – 137 tūkst. eurų. Faktiniai nuostoliai veikiausiai yra dar didesni, kadangi ne visi nukentėję asmenys kreipiasi į Lietuvos banką.
Lietuvos bankas rekomenduoja nepriimti skubotų sprendimų – sukčiams būdinga skubinti žmones, skambinti netikėtu laiku, imtis kitų psichologinio spaudimo priemonių. Taip jie stengiasi žmogų išmušti iš pusiausvyros ir pasisavinti jo pinigus. Prisiminkite, kad pervesti pinigus yra lengva, o atgauti – sudėtinga, jei apskritai įmanoma.
Patariama neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate, – sukčiai dažniausiai stengiasi suklaidinti įmantriomis frazėmis apie ypatingus produktus, jie darys viską, kad pasisavintų jūsų pinigus.
Jeigu jums paskambina ir žada „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“, iškart baikite pokalbį. Jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, greičiausiai tai nėra tiesa. Labiausiai tikėtina – kad greičiausiai jūs apskritai niekur neinvestuotumėte, o atiduotumėte savo pinigus sukčiams per suklastotą svetainę.
Siūloma atmesti pasiūlymus, kuriais kiti asmenys už atlygį prašo naudotis jūsų sąskaita ar socialinio tinklo paskyra. Pirmu atveju galite tapti pinigų mulu, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Antru – jūsų paskyra gali būti naudojama ir neteisėtų paslaugų reklamai ar kitiems nusikalstamiems tikslams.
