Panevėžiečiai skundžiasi jau antrą kartą užpustomomis kapavietėmis: tvarkytojai prašo nuostolių įrodymų

Atėjusi aplankyti artimųjų kapų panevėžietė apstulbo, kai pamatė, kad skaldoje prinešta juodžemio ir žolių sėklų. Moteris mano, kad vėjas žemių prinešė iš šalia esančio naujiems kapams ruošiamo sklypo.

„Akmenukus sijoti, plauti yra per brangu. Keisti dabar kitais akmenukais nėra prasmės, nes juodžemis išdžius, vėjas vėl jį neš, tai bus darbas dėl darbo. Tai laukti, kol užaugs velėna? Bet šiais metais ji tikrai neužaugs“, – kalbėdama su „Lietuvos ryto“ televizija svarstė moteris.

Panevėžietė sako, kapinių tvarkytojai antrąkart lipa ant to paties grėblio. Kartą jau pasimokę, šįsyk paruošė naują sklypą, apsėjo žole, bet nepastatė tvoros ir neuždengė.

Praėjusį rudenį sklypas dar nebuvo paruoštas naujoms kapavietėms ir vėjas nešė smėlį į toliau esančius kapus. Dabar sklypas paruoštas, užvežta juodžemio, pasodinta žolė ir vėjas neša juodžemį į kitos pusės kapus. Taigi, istorija kartojasi.

Savivaldybės infrastruktūros skyriaus vedėjas sako, kad plečiamų kapinių sklypas buvo tvarkomas prieš kelias savaites, todėl vėjas galėjo pridaryti eibių gretimiems kapams. Gyventojų skundų savivaldybė esą kol kas negavo.

„Tegul žmonės rašo prašymus, pateikia dokumentus, įrodančius išlaidas, mes kreipsimės į rangovą, nes rangovas atsakingas toje teritorijoje – kol kas neperdavė mums jos“, – aiškino Infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vedluga.

Rangovų atstovas paaiškino, kad jie nepajėgūs kovoti su gamta, o teritorija labai vėjuota. Pernai užneštų smėliu kapų savininkams išmokėtos kompensacijos arba sutvarkyti kapai.

Rangovai atlyginti nuostolių neatsisako, tačiau prašo pateikti kapo tvarkymo išlaidas įrodančius dokumentus. Sako, būtų dar geriau, jeigu žmonės apie sugadintą kapą jiems praneštų dar prieš pradėdami tvarkyti kapavietę, tada nuostoliai būtų įvertinti tiksliau.