„Yra panašu, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augimas buvo spartesnis, negu likusioje Lietuvoje. Panašu, kad augimas didmiesčiuose buvo spartesnis, bet čia pabrėžčiau Vyriausybės vaidmenį“, – antradienį SEB banko rengtoje vaizdo konferencijoje „Karo Ukrainoje įtaka Lietuvos ekonomikai ir finansų rinkoms“ teigė T. Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės vaidmuo yra svarbus, siekiant didinti pajamas žmonėms, gyvenantiems regionuose. Pasak T. Povilausko, Vyriausybės veiksmai yra svarbiausi pensininkams, mažiausias pajamas bei socialines išmokas gaunantiems asmenims.
„Neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas labiausiai padės mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kurių yra daugiau regionuose“, – sakė ekonomistas.
Dar vienas aspektas, dėl kurio regionuose algos auga lėčiau, negu didmiesčiuose, pasak jo, yra tai, kad valstybės sektoriuje darbo užmokestis šiemet auga daug lėčiau negu privačiame sektoriuje.
„Ypač mažesniuose rajonuose, savivaldybėse yra didesnė valstybės sektoriaus darbuotojų įtaka visam darbo užmokesčio fondui, nes ten yra mažiau verslo (įmonių – ELTA), o daugiau dirbama mokyklose, sveikatos priežiūros institucijose ir pan.“ – tvirtino T. Povilauskas.
SEB bankas prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 m. padidės iki 6,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 m. augs 6,5 proc. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
