Tačiau dalis šio lietuvių pamėgto kurorto verslininkų sezono dar nepradėjo – interneto svetainėje skelbimai raudonuoja nuo užrašų, skelbiančių, kad kol kas lankytojų nepriima. Visgi Palangos restoranai, kavinės ir barai jau bunda iš žiemos miego ir laukia norinčių pinigines paploninti lietuvių ar miesto svečių.
Kainoms kilti priežasčių – nors vežimu vežk
M.Dubnikovas portalui lrytas.lt patikino, kad šią vasarą maisto kainos ne tik Palangoje, bet ir visame pajūrio ruože turėtų būti tikrai didesnės nei praėjusį sezoną. Visgi pašnekovas svarstė, kad kainų augimo dydis priklausys nuo to, kokios kavinės ar restorano startinės kainų pozicijos.
Kaip aiškino finansų analitikas, šį sektorių būtų galima suskirstyti į vietas, kur yra sąlyginai žemesnės kainos ir aukštesnės.
„Tie, kurie turėjo kažkiek žemesnes kainas, nors Palangoje apskritai neturėjome labai žemų kainų, tai jiems spaudimas kelti kainas yra pagrįstas. Tai susiję su pigiausio segmento kavinėmis, valgyklomis“, – tęsė mintį M.Dubnikovas.
Pašnekovas pabrėžė, kad reikia suvokti, jog šiems verslininkams pabrango absoliučiai viskas: kartais padidėjo elektros, dujų kainos, o maisto produktų kainos jau taip pat smarkiai išaugusios.
Mažesnių kainų segmente maisto kainų augimas šią vasarą turėtų būti spartesnis nei aukštesnių kainų segmente. Nors pokyčių tikėtis beveik kiekvienoje maitinimo vietoje, bus svarbu ir tai, kaip į išaugusias kainas reaguos klientai.
Kadangi toks principas taikomas ne tik Palangai, bet ir visiems kitiems pajūrio kurortams, spaudimas žemesnes kainas siūlančioms kavinėms, barams ar restoranams bus išties nemažas.
Nors žiema ir pavasaris jau beveik baigėsi, maisto gamybos ir klientų aptarnavimo kaštai išliks nemaži, sakė pašnekovas. Didelės sąskaitos už maisto gamybą dujomis, apšvietimą patalpose ar dujinius šildytuvus lauko kavinėse neapleis verslininkų.
Juo labiau šis pavasaris buvo šaltas, o turizmo sezonas Lietuvos pajūryje pilnu tempu dar tikrai neprasidėjo.
„Lietuviai tikrai turės tų pinigų, kuriuos yra nusimatę išleisti, kad ir Lietuvoje. Pandemija įveikta, o Lietuva suspausta tik į šimto kilometrų pajūrio ruožą, taigi dalis norės keliauti toliau. Todėl dalies klientų Lietuvos pajūris neteks“, – aiškino finansų analitikas.
Kadangi šalies kurortai konkuruos su „viskas įskaičiuota“ Turkijoje, Egipte ar Viduržemio jūros pakrantėje, pinigų srautas Lietuvoje nebebus toks didelis, kaip praėjusį sezoną, dėstė pašnekovas.
Anot kalbinto ekonomisto, kavinių ir restoranų savininkams nepavyks kainas pakelti per aukštai – lietuviai skaičiuoja ir moka vertinti galimybes. M.Dubnikovas sakė, kad maisto kainas turi pagrindo kelti – mat tokiems verslininkams sezonas yra ypač trumpas, o per kelis mėnesius reikia užsidirbti visiems metams.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė portalui lrytas.lt taip pat kalbėjo, kad nors kalbėti dar kiek anksti, mat vasaros sezonas dar neprasidėjęs, kainos čia kils, kaip ir visoje Lietuvoje. I.Valaitienės teigimu, klientams kainos augs tiek, kiek tam turės įtakos infliacija, žaliavos ar energetika.
Kaip teigė kalbinta pašnekovė, Palangos verslas nesinaudos infliacija ir kainų staigiai tikrai nekels – pokyčiai esą vyksta pamažu. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad sunku vertinti bendras tendencijas, nes šeimos restoranų, valgyklų, restoranų padėtis skiriasi.
„Mes patys esame nepatenkinti šituo kainų augimu, kadangi patys žiūrime, kaip tuo kaštus suvaldyti – tai yra iššūkis ir verslui. Mielu noru tikrai neperkeltume visos naštos galutiniam vartotojui, bet tiesiog neturime kitos išeities“, – aiškino asociacijos prezidentė.
Kaip tam pasiruošti?
Dirba ar ne – maisto kainas laiko paslaptyje. J.Basanavičiaus gatvėje dirbančių restoranų ar kavinių meniu su patiekalų kainomis sunku rasti net internete. Mat su patiekalų kainomis ir pasirinkimu klientai susipažįsta tik atvykę į vietą.
Pavyzdžiui, Basanavičiaus g. pradžioje įsikūrusio restorano atstovai nepanoro su žurnaliste pasidalinti vasaros meniu ir maisto kainomis, nors internete galima rasti meniu. Tačiau tai vienas variantų, kai susipažinti su patiekalų asortimentu klientas gali, bet kainas pamatys tik nuvykęs į vietą.
Vienas būdas yra ieškoti kiekvieno dominančio restorano feisbuko puslapyje, kitas – ieškoti „Google“ paieškoje, restorano internetinėje svetainėje arba atvykti tiesiai į vietą.
Pavyzdžiui, restoranų ir kavinių paieškos platformoje meniu.lt klientas gali matyti virš šimto restoranų, tačiau meniu paieškos – ne ką lengvesnės, tačiau įmanomos. Taip pat kyla klausimas – kiek dažnai naujinamas meniu.
Pavyzdžiui, kavinėje-galerijoje „Liepa“ miltinių patiekalų kainos 3–3,5 euro, vištienos ir kiaulienos kepsnių galima paragauti sumokėjus mažiausiai 5 eurus už porciją, bulviniai patiekalai nuo 2,5 euro iki 4,5 euro. Tuo metu pusė cepelinų porcijos – 2 eurai, o pilna – 4 eurai.
„Alanga“ restorane lietuviškų patiekalų pasirinkimas ne itin platus, tačiau už 3 eurus galima nusipirkti šaltibarščių, už silkę sukarštomis bulvėmis ar skrudintos duonos – už 4 eurus.
Palangos „Floros simfonijoje“ lietuviškas karbonadas klientui atsieitų nuo 8,5 euro, šašlykas – 10,5 euro. Lietuviškų patiekalų meniu čia trumpas, tačiau galima rasti ir cepelinų su mėsa bei apkeptų cepelinų. Atitinkamai pusė porcijos kainuoja 5 eurus, kai pilna – 7,5 euro. Apkepinti cepelinai – 6 eurai.
„Vandenyje“ taip pat galima rasti pusė porcijos cepelinų su grietine ir spirgučiais už panašią kainą – 4,5 euro, o pilna porcija – už 8 eurus. Už tą pačia kainą čia išeitų ir dešrelės su gruzdintomis bulvytėmis ir daržovėmis.
Kiek toliau nuo Palangos centro esančiame „HBH Palanga“ cepelinų galima nusipirkti net trijų rūšių. Vieno virtų bulvių ir tarkuotų bulvių cepelino kaina siekia 4,5 euro, o pilna porcija čia atsieitų bent 7,5 euro. Vakarykščiai cepelinai – 6,5 euro. Tuo metu kiti bulviniai patiekalai kainuoja bent 7 eurus, o lietuviškų didkepsnių čia galima rasti tik nuo 9 eurų.
Kaip atkreipė dėmesį M.Dubnikovas, viskas remiasi į vartotoją, o jis pinigų turi ir juos esą noriai išleidžia. Kol kas reikšmingo vartojimo mažėjimo nematyti.
