Anot jo, kasdienės gyventojų sąskaitos už energiją kur kas labiau priklausys nuo Europos energetinės politikos artimoje ateityje – visų pirma, kiek ji bus pajėgi atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir pasiruošti ateinančiai žiemai. Ekspertas pažymi, jog šaltąjį metų sezoną Europoje galimi keli skirtingi scenarijai.
„Man kartais keista, kaip tokie nesvarbūs, nedaug įtakos žmogaus gyvenimui turintys sprendimai gali užimti tiek daug vietos viešojoje erdvėje“, – apie elektros tiekėjo pasirinkimą „Žinių radijui“ pirmadienį sakė N.Mačiulis.
„Pasirinkimas yra tik detalės ir smulkmenos, bet energijos kainos priklausys nuo to, kaip greitai Europa plėtos savo atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą, kaip atsijungs nuo dujų ir kokių ras alternatyvų“, – tikino jis.
Ekonomistas ragina nepamiršti, kad išlieka „reali tikimybė“, jog šią žiemą Europos Sąjungos (ES) šalys neturės pakankamų dujų rezervų, dėl ko, pavyzdžiui, gali tekti apriboti pastatų šildymą, o daliai pramonės įmonių stabdyti veiklą.
„Tai šiame kontekste, matant, ką daro Europa, kaip skuba užpildyti turimas saugyklas, plėtoti terminalus ir matant, kad nespės, diskusijos apie nepriklausomo tiekėjo pasirinkimą atrodo visiškai nukrypimas nuo esmės“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Jo teigimu, artimiausią žiemą ES dar neturės kuo pakeisti rusiškų dujų, tad koks šaltasis sezonas laukia Europos priklausys nuo politikų valios jų atsisakyti bei mažinti vartojimą. Kita vertus, nutraukti tiekimą gali pasiryžti pats Kremlius, mano ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad Rusijos veiksmai dujų rinkoje arba lems mažėjančias kainas arba gamtinių dujų trūkumą Europoje.
„Čia pasisukti gali visaip, nes Rusija irgi savo saugyklas perpildžiusi – ji turi arba stabdyti gavybą arba didinti eksportą ir tokiu būdu sumažinti eksporto ir dujų kainą. Ta pasiūla apribojama, Europa labai brangiai moka už dujas ir balansuoja prie jų trūkumo ribos. Kitas scenarijus – Rusija parduoda dujas, didina jų eksportą, Europa noriai toliau jas perka“, – svarstė N.Mačiulis.
„Tuomet kaina krinta, bet Rusija toliau finansuojama ES pinigais“, – pažymėjo ekonomistas.
ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai, dalyviai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris, anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, yra 25 proc. brangesnis.
Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „Egto energija“, „Birštono Elektra“.
Naujausiais VERT duomenimis, nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko 355 tūkst. antrojo etapo dalyvių, o 386 tūkst. sprendimą jau priėmė.
