Tomas portalui lrytas.lt pasakojo: tuo metu, kai ruošėsi parduoti kriptovaliutą po 2,45 euro už vienetą ir pasiimti pelną, sistema rodė visai ką kita – nuostolius. Pašnekovas sakė tą pačią akimirką parašęs pretenziją į „Revolut“, tačiau sulaukęs atsakymo, kad jo pretenzijos nepriims.
Anot pašnekovo, teko gerokai pavargti ir bandant bendrauti su kriptovaliutos pardavėjo atstovais. „Per programėlę telefone bendravau su trim konsultantais – visi atsakinėja skirtingai. Vienas pripažino klaidą, bet už tai pasiūlė pusei metų premium planą. Man jo nereikia – grąžinkit pinigus. Kitas pasakoja, kaip pats investavo 10 tūkst. JAV dolerių ir juos prarado. Jau ir susirašinėti pavargau“, – kalbėjo Tomas.
Vyras sakė iki šiol pusmetį bandęs investuoti į kriptovaliutas ir nieko neįprasto nepastebėjęs.
„Patikėjau kilimais, kritimais, tomis skalėmis. Wrapped Luna kainavo 8–10 eurų, tada labai greitai nukrito iki 2 eurų, vėl pakilo – nepardaviau, laukiau, kol pakils. Reiškia, jie žaisdami su kursais, pritraukia tokius žmones kaip aš“, – spėliojo pašnekovas.
Galiausiai prekyba Wrapped Luna – kriptovaliuta, į kurią ir buvo investavęs Tomas – apskritai nutraukta.
Prekiauja partneris
Svarbu žinoti, kad kriptovaliutų prekybą „Revolut“ programėlėje vykdo „Revolut Ltd“ – „Revolut“ banko kriptopartneris.
„Revolut Ltd“ neriboja prekybos kriptovaliutomis ir niekaip negali veikti jų kainos. Perkantieji/parduodantieji gali patys nustatyti, už kokią kainą nori parduoti turimą kriptovaliutą– panašiai kaip akcijų biržoje, – rašoma portalui lrytas.lt perduotame įmonės komentare. –
„Revolut“ sistema rodo kainos vidurkį – t.y., pateikia rekomendacinio pobūdžio informaciją, kuri atspindi santykį tarp kainos, kurią nori gauti pardavėjai, ir kainos, už kurią kriptovaliutą nori įsigyti pirkėjai. Apie tokią funkciją informuojami visi „Revolut“ klientai, tai numatyta ir jų sutartyse“.
Kaip nurodė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas, „Revolut Ltd“ – registruota Jungtinėje Karalystėje, o jos Lietuvos bankas neprižiūri. Pašnekovas patarė pinigų netekusiam investuotojui kreiptis į Jungtinės Karalystės vartotojų teises ginančias institucijas ir ginčus spręsti sutartyje su „Revolut Ltd“ numatytais būdais.
„Revolut“ portalui lrytas.lt perduodame komentare teigiama, kad vidutinė kaina normaliomis rinkos sąlygomis dažnai tiksliai atspindi potencialaus sandorio vertę, tačiau kriptovaliutos Luna atveju, labai sparčiai krintant kainai, vertės supratimo atotrūkis tarp norinčiųjų parduoti valiutą brangiai ir norinčiųjų pirkti ją labai pigiai tapo labai ryškus ir kriptovaliuta tapo nelikvidi – t.y., norinčių jos įsigyti neliko, sandoriai nevyko.
„Parduoti kriptovaliutą už norimą aukštą kainą kai kuriems pardavėjams galėjo nepavykti. Vėliau tarpininkai apskritai atsisakė prekiauti Luna kriptovaliuta – apie tai „Revolut“ klientai buvo informuoti el. laiškais“, – perdavė įmonė.
Jos atstovų teigimu, Luna dar pernai gruodį kainavo 5 dolerius už vienetą, o aukštumas pasiekė šių metų balandį, kai kaina šoktelėjo iki beveik 120 dolerių už vienetą. Tačiau gegužės 9 dieną prasidėjo staigus nuosmukis ir per kelias dienas kaina nukrito iki beveik nulio.
„Konkrečiai tai reiškia, kad vienu metu pirkėjai siūlė įsigyti Luna už maždaug 10 dolerio centų, o pardavėjai prašė už valiutą po daugiau nei 4 dolerius. Vidutinė kaina galėjo atrodyti patraukli – kylanti, tačiau ji visiškai neatspindėjo rinkos dinamikos, t.y. už tokią vidutinę kainą valiuta nebuvo likvidi – jos niekas nepirko“, – teigė įmonės atstovai.
Abejotinos galimybės ginti savo teises
„Lietuvos bankas nuolat įspėja vartotojus, kad daugumos rūšių kriptoturtas kelia ypač didelę riziką ir yra spekuliatyvaus pobūdžio. Šis kriptoturtas nėra tinkamas daugumai mažmeninių vartotojų naudoti kaip investiciją arba mokėjimo ar mainų priemonę.
Jo įsigiję susiduria su labai realia galimybe prarasti visus investuotus pinigus ir labai abejotinomis galimybėmis ginti savo teises, kai paslaugas teikia užsienio šalyse registruotos bendrovės“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V.Cibas.
Jis nurodė, kad Lietuvos bankas sulaukia nemažai skundų dėl bendrovės „Revolut“ veiklos, taip pat kreipimųsi su prašymais nagrinėti vartotojų ginčus. Su „Revolut“ susiję skundai ir ginčai sudaro maždaug trečdalį visų šiemet Lietuvos banko gautų kreipimųsi.
Vartotojams dažniausiai kyla klausimų dėl mokėjimo sąskaitų bendrovėje atidarymo, tvarkymo ir uždarymo, mokėjimo operacijų atlikimo ar neatlikimo, mokėjimų neįskaitymo.
„Vertinant Lietuvos banke nagrinėtų vartotojų ir bendrovės ginčų aplinkybes matyti, kad bendrovės klientams neretai kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiksmų.
Lietuvos bankas aktyviai taiko ginčo šalių taikinimo praktiką, kai rinkos dalyviui nurodomi ginčo nagrinėjimo metu paaiškėję veiklos trūkumai, siūloma juos ištaisyti ir su vartotojais susitarti taikiai. Tokia praktika pasiteisina – maždaug pusė visų su „Revolut“ susijusių ginčų ir visi atvejai, kai vartotojai kėlė konstruktyvius reikalavimus, buvo baigti ginčo šalių kompromisiniu susitarimu, bendrovei įvykdžius vartotų reikalavimus arba radus abi puses tenkinančią išeitį“, – teigė V.Cibas.
