Žmonės suskubo paskutinę minutę
„Per dvi paras neprisiskambinau“, – nuogąstavo vienas iš laukiančiųjų eilėje. Kita moteris teigė čia atėjusi, nes yra daugiametė klientė, o ir sudomino šiek tiek žemesnė kaina nei buvo prieš savaitę.
Dar viena „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta klaipėdietė piktinosi, kad tiekėjo aptarnavimo skyriuje apsilankiusi jau gegužę, tačiau buvo paprašyta ateiti birželį, nes sutartis dar galiojo, o ir buvo patikinta, jog bus mažiau žmonių. „Atėjau. Mažiau žmonių...“ – ironiškai sakė laukiančioji.
Panevėžio gyventojai taip pat skuba sudaryti sutartis su didžiausiu elektros tiekėju. Kalbinti vietiniai teisinosi, kad internetu pasirinkti tiekėjo nepavyko arba tiesiog manė, kad užsukti į aptarnavimo skyrių bus greičiau.
Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos duomenimis, dar apie 200 tūkst. gyventojų nesudarė naujų sutarčių. Tačiau iki šeštadienio vakaro tokių asmenų gali likti perpus mažiau.
Asociacijos vadovo Viliaus Juraičio tikinimu, jei per penktadienį ir šeštadienį sutartis norėtų pasirašyti visi vartotojai, tai visi 200 tūkst. per šias dienas galėtų tai padaryti.
Kaip „Televizijos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo pašnekovas, gyventojams buvo nuolat primenama, kad antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas vyksta jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Juo labiau, kad apie tai kalbėta buvo dar gerokai anksčiau.
Visgi tie, kurie domėjosi šiuo procesu, dažniausiai klausė dviejų dalykų: kokia kaina ir kokios sutarties termino sąlygos. Pasak V.Juraičio, gyventojams labiausiai rūpėjo, kokį planą pasirinkti ir koks planas yra geriausias. Taip pat netrūko klausimų, kas bus, jei persigalvosiu?
Tai ką gi rinktis?
V.Juraitis atkreipė dėmesį, kad prieš renkantis planą, kiekvienas gyventojas turėtų išnagrinėti savo elektros suvartojimo istoriją ir įsivertinti, kaip gali keistis poreikiai.
„Yra populiaru pasiklausti, ar aš neturėčiau pereiti į kintamos kainos planus ir pabandyti pakeisti tai, kad aš neprisirišiu prie kainos ir ją turėsiu kitokią. Tai mūsų atsakymas vartotojams būna labai paprastas: jeigu jūs neketinate nieko keisti ir norite turėti ramią ateitį dėl to, kokią kainą mokėsite, tai kintamos kainos planai yra visiškai netinkami“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau jeigu vartotojas nori įsidiegti išmanų skaitiklį, kur yra fiksuojamas elektros sunaudojimas kas valandą, pagal ką nustatoma energijos kaina, tai tokiai situacijai irgi yra planas. Jei skalbyklę, automobilį ar kitus elektros prietaisus paliksite krauti nakčiai, tai bus tikimybė, kad bus galima sutaupyti elektros, pabrėžė V.Juraitis.
Televizijos laidos dalyvis taip pat dalijosi pastebėjimu, kad Vyriausybei apibrėžus, kokia gyventojams bus kompensacija už elektrą, atsirado daugiau žmonių, norinčių pasirašyti sutartis. Kaip teigė jis, pirmiausia žmonės suprato, kad visuomeninio tiekėjo kainos kyla dviem kartais.
Taip pat suvokė, kaip veikia ir taikoma kompensacija, todėl tai paragino elektros tiekėją pasirinkti greičiau. Visgi reikėtų suprasti, kad sutartį pasirašius po birželio 18 d. reikš, kad vartotojai vis dar galės sudaryti sutartis su norimomis įmonėmis, tačiau gyventojas vienam mėnesiui atsidurs garantiniame elektros tiekime, o po vieno mėnesio jau galės pereiti pas nepriklausomą tiekėją.
„Bandyti spekuliuoti, ar elektros kainos kris ar nekris, yra labai sudėtinga“, – akcentavo V.Juraitis. Yra labai daug dalykų, kas gali turėti įtakos tam, kad elektros kainos po Naujųjų išties gali pamažėti.
Infliacijos prognozės tikslinti keli faktoriai
Nors nuo liepos elektros kaina vartotojams auga, valdžia iki metų pabaigos visiems taikys 9 centų kompensaciją. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, brangstantis maistas ir energijos kainos tikslinti verčia infliacijos prognozes.
„Numatome, kad šiais metais vidutinė infliacija Lietuvoje sudarys 15,2 proc. Na, o kitais metais ji turėtų kristi iki 4,6 proc. Iš esmės peržiūrime visus infliacijos veiksnius, peržiūrime aukštyn. O labiausiai peržiūrą lėmė mano jau aptartos energijos ir maisto kainos“, – komentavo G.Šimkus.
Jis sako, kad šiais metais ekonomika augs, bet mažiau nei buvo prognozuota pavasarį. Lietuvos banko valdybos pirmininkas prognozuoja, kad šiais metais realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,1 proc., o kitais metais paspartės iki 3,4 proc. augimo.
Ekonomistai teigia, kad nors kitais metais infliacija mažės, mažesnių kainų tikėtis neverta. „Infliacija ir matuoja, kokia kaina buvo prieš metus ir dabar, tai mes jau lyginsime su aukštesnėmis kainomis ir pati infliacija mažės. Taip kaip ir turėtų raminti, bet iš kitos pusės neramina, kad mes vis tiek išliksime aukštų kainų lygyje“, – komentavo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kaip sakė pašnekovas, kitais metais tai „žeis pinigines“ – jei dabar nesijaučiame patogiai, tai per kitą šildymo sezoną jausimės dar nepatogiau.
Apie padidintas palūkanų normas jau paskelbė Jungtinės Valstijos, Anglija ir Šveicarija. Europos Centrinis Bankas apie palūkanų normų kėlimą turėtų pranešti liepos pradžioje.
Skelbiama, kad bazinės palūkanų normos kils ketvirtadaliu procentinio punkto. Tačiau neatmetama, kad ilgainiui palūkanų normos 1 proc. ribą.
