Ukrainai aukojama vis vangiau: ėmė mažėti ne tik prekių, bet ir dar kai ko

„Nupirkau šiek tiek maisto vaikučiams, švaros priemonių. Visiems svarbu prisidėti tokią baisią akimirką“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė viena kalbintų moterų.

„Grikių nupirkau. Anksčiau prisidėdavau ir pinigais, ir maistu“, – kalbėjo kita.

„Daugiausiai aukojamos ilgo galiojimo prekės – kruopos, makaronai. Aukojamos ir prekės kūdikiams“, – pastebėjo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė.

Surinkta parama išrūšiuojama, vežama į Ukrainą ir perduodama kariškiams frontuose bei sunkiai besiverčiančioms mamoms su vaikais Donecke ir Severodonecke.

Tačiau aukojančių žmonių, palyginti su karo Ukrainoje pradžia, šiuo metu jau yra kur kas mažiau.

„Jeigu iš pradžių visi labai daug aukojo ir laiko, ir resursų, dabar aukoja truputį mažiau. Bet negalime sustoti, juk kenčiantys civiliai – mamos, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, kurie nieko negali ir nieko neturi, – niekur nedingo. Juk ir mums būtų labai sunku palikti namus, kad ir kaip blogai būtų, todėl reikia aukoti“, – pasakojo Vilniaus savanorių koordinatorė Renata Miliauskienė.

„Pačioje karo pradžioje surinkdavome pilną vilkiką paramos vos per kelias dienas ar net dieną, bet dabar tai dažniausiai užtrunka savaitę ar net kelias“, – sakė organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadovė Olivija Anaškinaitė.

Vadovė sakė, kad sumažėjo ne tik aukojamos paramos kiekis, bet ir žmonių, norinčių savanoriauti rengiamų akcijų metu.

„Pirmiausia dėl to, kad vasara. Visi jau nori pasimėgauti laisvalaikiu, atostogomis, šiltu oru. Antra, ne mes vieni renkame paramą, ne vien mūsų organizacijai reikia savanorių, todėl ir trūksta galinčių padėti žmonių“, – aiškino O.Anaškinaitė.

Nors kai kurie savanoriai sakė, kad prisidėti prie tokių akcijų jiems yra pareiga. „Kai turiu tokią galimybę, tada tai tampa pareiga“, – tikino viena savanorių.

„Mes prieš 30 metų buvome panašioje situacijoje. Jie kovoja už laisvę ir dėl savo tautos išlikimo“, – kalbėjo kitas kalbintas savanoris.