Skrydžius atšaukia kelios bendrovės
Praėjusią savaitę pranešta, kad Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ nuo rugsėjo laikinai iš Vilniaus oro uosto atšauks keturis maršrutus: į Oslą (Norvegiją), Gatvicko oro uostą Londone (Jungtinė Karalystė), Dubliną (Airiją) ir Hamburgą (Vokietiją).
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas aiškino, kad tokį bendrovės sprendimą galėjo paveikti vis dar tvyrantis neapibrėžtumas ir orlaivių trūkumas rinkoje.
„Oro bendrovės susiduria su įvairiais iššūkiais, dėl jų įvyksta trumpalaikiai ar ilgalaikiai skrydžių atšaukimai, sustabdymai ar vėlavimai.
Bet visi vėlavimai, atšaukimai buvo ir iki pandemijos, jų skaičius nėra pasikeitęs, palyginti šiuos metus su 2019 m. Tiesiog gyventojai įprato prie pandemijos režimo, kada paklausa buvo mažesnė, orlaivių netrūko, tų vėlavimų ir atšaukimų tada buvo daug mažiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė pašnekovas.
Tačiau Vokietijos nacionalinis oro vežėjas „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė, kad vasaros atostogų metu atšaukia per 3 tūkst. skrydžių dėl darbuotojų trūkumo. Šis pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai oro bendrovė pranešė, kad dėl personalo problemų atšaukia 900 liepos mėnesio skrydžių.
A.Stikliūnas tikino, kad oro bendrovės ir oro uostai keliautojų pagausėjimui ėmė ruoštis dar 2021 m., todėl visą laiką aktyviai ieškojo ir vis dar ieško darbuotojų, tačiau jų rasti pasidarė itin sudėtinga.
„Lietuvos oro uostams pavyko pandemijos krizę suvaldyti ir išgyventi atsisakant tik nedidelio žmonių skaičiaus, bet kiti oro uostai ar oro bendrovės ėmėsi drastiškesnių priemonių, atleido daugiau žmonių. Dabar tuos darbuotojus sudėtinga susigrąžinti.
Be to, aviacijoje darbuotojų įvedimas užtrunka, kadangi juos reikia apmokyti, reikalingi įvairūs kursai, sertifikatai, specialūs leidimai.
Taip pat dalis žmonių, kurie aviacijoje dirbo iki pandemijos, jau pakeitė darbo sritį ir atgal į šią industriją nebesižvalgo“, – aiškino ekspertas.
Dar vienas sunkumas, su kuriuo susiduria aviacijos verslas, yra smarkiai išaugę kaštai. Anot pašnekovo, degalai, palyginti su pernai, pabrango kone 50 proc., tad natūralu, kad augant sąnaudoms auga ir skrydžių bilietų kainos. Be to, įtaką daro ir po pandemijos padidėjusi paklausa.
„Vasara yra pats pikas, paklausa tuo metu didžiausia, todėl dabar neverta tikėtis, kad kainos kris. Kas bus toliau, spėlioti sudėtinga, daug priklausys nuo degalų kainų, tačiau įprastai žiemą paklausa yra menkesnė, todėl skrydžių bilietų kainos kai kuriomis kryptimis yra mažesnės nei vasarą“, – kada būtų galima tikėtis pigesnių kelionių, paminėjo ekspertas.
Neišskridusiems dėl oro linijų kaltės – privalo būti suteikta pagalba
2004 metais Europos Parlamentas priėmė Reglamentą Nr. 251/2004 nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kai oro linijos atšaukia arba atideda ilgam laikui skrydžius. Šis priimtas teisės aktas apsaugo keleivius, kuriuos buvo atsisakyta vežti (kai oro vežėjas negali priimti keleivio skristi, nors jis laiku atvyko registruotis į skrydį), skrydžio atšaukimo ir atidėjimo atvejais (kai atidedamas 2 valandomis ir ilgiau). Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Rūtos Latvelės, tokiais atvejais keleiviai pirmiausia turi teisę į informaciją.
„Oro vežėjai yra įpareigojami aiškiai suteikti informaciją, kokias teises turi keleiviai atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kad keleiviai galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti. Registracijos į skrydį vietoje turi būti iškabintas keleiviams gerai matomas ir lengvai įskaitomas pranešimas – informacija, ką žmogus gali daryti tokiu atveju, kai pateko į vieną iš šių trijų situacijų. Be to, registracijos arba įsodinimo vietoje keleivis gali gauti tekstą, kuriame išdėstytos jo teisės“, – pranešime cituojama teisėja.
Skrydį atidėjus ar atšaukus, pasak pašnekovės, oro linijos privalo pasirūpinti keleiviais, kol jie laukia vėlesnio skrydžio.
„Skrydžio atšaukimo ar atidėjimo atveju, keleivis gali tikėtis tam tikrų pagalbos ar paramos priemonių. Pirmiausia, praėjus kuriam laikui, keleiviui suteikiamas nemokamas maitinimas, gaivieji gėrimai. Taip pat keleivis turi teisę nemokamai paskambinti, parašyti elektroninį laišką, išsiųsti pranešimus artimiesiems. Jei skrydis atidedamas ilgiau nei 5 valandoms, žmogus turi teisę į nemokamą nakvynę viešbutyje, kelionę iki jo ir atgal“, – sakė R.Latvelė.
Kompensacijų dydžiai – skirtingi
Atidėjus ar atšaukus skrydį keleiviui mokamos piniginės kompensacijos dydis priklauso nuo to, kokį atstumą turėjo skristi lėktuvas ir kiek jis vėluoja.
„250 eurų kompensacija keleiviui gali priklausyti, kai skrydžio atstumas yra iki 1,5 tūkst. km.
400 eurų kompensacija gali priklausyti žmonėms, kurių skrydis vyksta Europos Sąjungos (ES) viduje, o atstumas yra didesnis nei 1,5 tūkst. km arba skrydis yra iš ES į kitas šalis, kai atstumas siekia 1,5–3,5 tūkst. km.
Keleiviai, kurie skrenda ilgesnį nei 3,5 tūkst. km atstumą, gali gauti ir 600 eurų kompensaciją“, – pasakojo teisėja.
Tiesa, yra keletas sąlygų, kurias turi atitikti tiek oro vežėjas, tiek keleivis, kad būtų galima kreiptis dėl kompensacijos.
„Skrydis privalo būti iš ES valstybės arba į ES valstybę, jei skrydį vykdo Bendrijos oro vežėjas. Bendrijos oro vežėju laikoma tokia skrydžių bendrovė, kuriai veiklos licenciją išdavė Bendrijos valstybė narė. Tuo metu asmuo, norintis gauti kompensaciją, negali vėluoti į savo skrydį. Jis turi atvykti į oro uostą ir užsiregistruoti likus bent 45 minutėms iki jo. Keleiviui to nepadarius, kompensacija jam nepriklausys“, – teigė R.Latvelė.
Svarbu pabrėžti, kad oro vežėjas atleidžiamas nuo prievolės mokėti kompensaciją skrydžio atšaukimo ar vėlavimo atvykti į vietą atveju, jei gali įrodyti, kad tai įvyko dėl išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti net ir oro vežėjui imantis visų pagrįstų priemonių.
Nesusitarus – byla gali pasiekti teismą
Dažniausia kompensacijų dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių bylos pasiekia teismą, kai kyla oro vežėjo ir keleivio ginčas dėl keleivio teisės į tokią kompensaciją. Dažniausiai nesutariama dėl vėlavimo laiko apskaičiavimo.
„Lėktuvas gali vėluoti atvykti sąlyginai trumpą laiką, tačiau keleivis dėl šios priežasties gali nespėti į jungiamąjį skrydį ir į savo kelionės tikslą smarkiai pavėluoti. Taigi jungiamojo skrydžio atveju sprendžiant dėl kompensacijos už vėlavimą atsižvelgiama į keleivio vėlavimo atvykti į galutinį savo kelionės tikslą laiką“, – sakė R.Latvelė.
Ji taip pat paminėjo, kad kyla problemų ir dėl jungiamųjų skrydžių supratimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jungiamuoju skrydžiu yra laikomi du ar daugiau skrydžių, kurie sudaro vieną visumą, t. y. kai visi šie skrydžiai yra rezervuojami atliekant vieną užsakymą, o visų jungiamąjį skrydį sudarančių atskirų skrydžių rezervavimo numeris yra vienodas.
„Taigi, kai keleivis pats savarankiškai planuoja kelionę ir perka kelis atskirus skrydžių bilietus, tai gali būti nelaikoma jungiamuoju skrydžiu ir kompensacijos dėl pavėlavimo į vėlesnį skrydį ir, atitinkamai, vėliau atvykus į galutinį kelionės tikslą, gali nepriklausyti“, – įspėjo teisėja.
Lietuvoje dėl kilusių ginčų su oro vežėjais neretai į teismą kreipiasi specializuotos įmonės, kurių verslai susiję su Reglamento kompensacijų reikalavimu iš oro vežėjų keleivių vardu. Tokiais atvejais verslininkai bando prisiteisti klientui priklausančią kompensaciją, tačiau pavykus tai padaryti, kaip užmokestį už paslaugas pasiima tam tikrą keleiviui priklausančios kompensacijos dalį. Anot teisėjos, dėl kompensacijos priteisimo gali kreiptis ir patys keleiviai, nes tai nėra itin sudėtinga procedūra.
„Oro linijų bendrovės skatina keleivius pačius kreiptis dėl kompensacijų tiesiogiai į oro vežėjus, tačiau absoliuti dauguma bylų teisme yra inicijuojamos specializuotų įmonių. Galima pastebėti, kad žmonės, kuriems praeityje neteko susidurtu su teisiniais procesais, galvoja, kad tai labai ilgas ir sudėtingas darbas ir pasitiki bendrovių paslaugomis. Skirtingai nei gali pasirodyti, kreiptis dėl kompensacijos pačiam keleiviui nėra sudėtinga. Svarbiausia mokėti užsienio kalbą, o visos priemonės tam yra sukurtos. Specialiai sukurtą prašymo dėl kompensacijos formą dažnai galima užpildyti ir oro vežėjo tinklalapyje.
Žinoma, jei oro vežėjas kompensacijos išmokėti nesutinka ir kyla ginčas, asmuo turėtų pats įvertinti ginčo nagrinėjimo teisme riziką. Kreipiantis į teismą dėl kompensacijos priteisimo pralaimėjimo atveju jis turėtų pats apmokėti priešingos pusės bylinėjimosi išlaidas“, – sakė R.Latvelė.
