M.Mauricas prognozę aiškino tuo, jog 2022 m. birželį metinė infliacija Lietuvoje siekė net 21 proc. ir buvo antra didžiausia visoje ES. Lietuvą pralenkė tik Estija.
Pasak ekonomisto, daugiausia aukštą infliaciją Lietuvoje lemia 67,5 proc. pakilusios energetinių prekių ir 28,5 proc. maisto kainų augimas. Kaip rašė jis, būtent šios prekių kategorijos ir padidio bendrą infliaciją šalyje net 14,4 proc.
Atmetus energijos ir maisto prekių kainų augimą – infliacija siektų vos 6,6 proc., prognozavo feisbuko įraše.
„Dėl augančios recesijos grėsmės ir kylančių palūkanų normų pasaulinės energijos ir maisto produktų kainos krenta, tad labai tikėtina, kad šių prekių kainos Lietuvoje kitais metais mažės. Bet jos mažės ne visose ES šalyse, nes nemaža dalis jų yra priėmusi politinius sprendimus dirbtinai jas mažinti (sumažinant mokesčius, akcizus ar įvedant kainų kilimo lubas)“, – dėstė Ž.Mauricas.
Ekonomistas pateikė ir Vengrijos pavyzdį. Šalis reguliuoja degalų, dujų, elektros, šildymo kainas, o energetinių prekių metinis kainų augimas siekia 7 proc. Tai yra 10 kartų mažiau nei Lietuvoje.
„Tad kitais metais Lietuvoje, tikėtina, matysime metinį energetinių prekių kainų kritimą, o daugelyje kitų ES šalių – ne, nes kainas kitais metais lyginsime su šių metų kainomis (kurios yra aukštos Lietuvoje, bet žemos Vengrijoje)“, – pabrėžė Ž.Mauricas.
Juo labiau, kad maisto kainų augimas Lietuvoje yra sparčiausias visoe ES. Ekonomistas svarstė, ar tai tikrai yra tvari tendencija, turint omenyje, kad maisto kainos krenta ir tikėtina, kad kris toliau dėl artėjančios recesijos.
„Maisto kainų augimas Lietuvoje yra išskirtinai spartus taip pat ir dėl to, kad gamintojai ir prekybininkai gali lengvai permesti išaugusius gamybos/prekybos kaštus galutiniams vartotojams dėl sparčiai augančio vartojimo. Tačiau gamybos/prekybos kaštams krentant/sparčiai nebeaugant bei mažėjant paklausai (dėl recesijos) kitais metais Lietuvoje turėsime daugiau erdvės šias kainas mažinti (ar bent nedidinti).
Jei pralaimėsiu lažybas – pervesiu 1000 eurų į paramos Ukrainai fondą VšĮ „Mėlyna ir geltona“, – rašė ekonomistas.
