„Lyginant su Ryga ir Talinu – būsto įperkamumas Vilniuje yra prasčiausias. Norint įsigyti vidutinio ploto būstą (90 kv. m.) Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų – tai yra daugiau nei Rygoje (14,4) ar Taline (17,1)“, – skaičiavo Ž.Mauricas.
Komentaro pabaigoje jis pabrėžė, kad būtent 90 kvadratinių metrų ploto būstas yra ES vidurkis, tačiau bendrijos sostinių vidurkis, kuris parodo, per kiek laiko įsigijamas būstas – 19,6 metinių atlyginimų. Ekonomistas svarstė, kad tokiame kontekste būstas Vilniuje nėra itin brangus.
„Vertinant pagal šį rodiklį, brangiausias būstas tarp ES sostinių yra Paryžiuje (30 metų), Lisabonoje (29 metai) ir Prahoje (28,4 metų). Pasaulyje pagal šį rodiklį pirmauja Pekinas (aplenkęs ilgą laiką pirmavusį Honkongą) – norint įsigyti būstą Kinijos sostinėje reikia net 82 vidutinių metinių atlyginimų (Pekine vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 1300 eurų, o vidutinės būsto kainos – apie 14000 eurų už kvadratinį metrą).
Būsto įperkamumas taip pat yra prastas Honkonge (64 metai), Seule (46 metai) ir Maskvoje (32 metai), o JAV būsto įperkamumas yra vienas geriausių pasaulyje, pavyzdžiui, Niujorke šis rodiklis tesiekia 15 metų (mažiau nei Vilniuje), Los Andžele 10 metų, Čikagoje – 6 metus, o Hiustone – vos 4 metus“, – feisbuke rašė Ž.Mauricas.
Jis akcentavo, kad geresnį būsto įperkamumą Jungtinėse Valstijose lemia didesnės palūkanų normos, lūkesčiai dėl palūkanų normų ateityje. Mat kuo mažesnės palūkanos, tuo būsto kainos didesnės, jei visos sąlygos išlieka stabilios, išskyrus vieną kintančią.
Tačiau ekonomisto manymu, Europos Centriniam Bankui (ECB) planuojant kelti palūkanas, euro zonoje tikimasi būsto kainų pokyčių.
Kaip pastebėjo Ž.Mauricas, Lietuvos tai gali ir neaplenkti. Vis tik priešingai nei 2008–2010 m., Vilniuje būsto kainos neturėtų būti didesnė nei kitose ES šalyse.
Juolab, kad ekonomistas pateikė tris priežastis, kodėl gali įvykti taip, kad būsto kainų augimas Vilniuje sulėtės.
„1. Sparčiau nei kitose ES sostinėse augančių gyventojų pajamų;
2. Sparčiau nei kitose ES sostinėse augančio gyventojų skaičiaus (jį didina tiek vidinė migracija, tiek išorinė migracija – ypač dėl išaugusio imigrantų ir pabėgėlių iš Baltarusios, Ukrainos ir Rusijos skaičiaus);
3. Optimistiškesnių lūkesčių dėl ilgalaikio Vilniaus miesto (ir visos Lietuvos) ekonominio augimo potencialo (visgi, jam koją gali pakišti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija Ukrainoje)“, – Ž.Mauricas apžvelgė priežastis.
