„Infliacija piką pasieks dabar, liepos mėnesį. Liepą dar matome kainų padidėjimą dėl brangesnės elektros ir dujų, bet daugelio kitų prekių kategorijų ir paslaugų kainos jau rugpjūtį pradės mažėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas.
„Dabar stovime ant viršukalnės ir iš tiesų ta infliacija, tas kainų pokytis, lyginant su laikotarpiu prieš metus, dabar yra daugiau nei 20 proc. didesnis. Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga“, – tikino jis.
Lėtėsiančią infliaciją, anot N.Mačiulio, galima prognozuoti žvelgiant į „nuo aukštumų atsitraukusias“ žaliavų, pavyzdžiui, įvairių pramoninių metalų, naftos kainas.
„Varis, aliuminis, plienas atpigę beveik trečdaliu. Taip pat ir nafta yra gerokai atpigusi“, – paminėjo jis, dar pridūręs, jog mažėja ir maisto žaliavų kainos, išaugusios kilus nerimui dėl maisto trūkumo ir didelio masto bado grėsmės, Rusijai neleidžiant jos užpultai Ukrainai išplukdyti grūdų.
„Ta problema išlieka, bet matome net ir ten maistinės žaliavos (kviečiai, kukurūzai, kiti grūdai) kainuoja gerokai pigiau nei Rusijai užpuolus Ukrainą“.
Ekonomistas akcentuoja, kad žaliavos pinga rinkose nerimaujant dėl nemenkos pasaulinės recesijos tikimybės.
Statistikos departamento skaičiavimais, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija (palyginti su 2021 m. birželiu) sudarė 20,5 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.
Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, kietojo kuro, daržovių, duonos ir grūdų produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, dujų kainų padidėjimas bei drabužių ir telefonų įrangos kainų sumažėjimas.
Tuo metu šių metų birželį vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 11,8 proc., pagal VKI – 12 proc.
