Į subsidijas žiūri įtariai
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, energetikos kainų kompensacijoms prireiks 1 mlrd. eurų. Suma yra išties nemaža, todėl verta pagalvoti, ar tikrai tiek reikia skirti vien tik elektros išteklių brangimo kompensavimui, atkreipė dėmesį ekonomistas.
Juo labiau „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ jis priminė, kad Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja visiems gyventojams nekompensuoti išaugusių energetikos kaštų. Kompensacijas nukreipti į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus ir verslus, kurie dėl išaugusių gamtinių dujų ir elektros kainų priversti stabdyti veiklą.
„Kiti gyventojai ir įmonės turėtų sumažinti vartojimą ir ieškoti būdų, kaip sumažinti vartojimą, investuoti į efektyvesnį vartojimą arba netgi generavimą – pereiti nuo dujų prie kitų šaltinių, kurie yra pigesni“, – patarė ekonomistas.
Tačiau jis pripažino, kad tai padaryti nepavyks taip greitai, kaip norėtųsi.
„Nėra lengva, todėl visiems Europos gyventojams reikia paaiškinti, kad vienintelė išeitis ištverti dujų ir energetikos krizę yra taupyti, nes tai yra vienintelis kelias. Pasižiūrėjus techniškai, Europa neturi galimybės visiškai kompensuoti rusiškų dujų netraukimo šiais ir tikėtina, kad kitais metais“, – pabrėžė jis.
Jei vis didinsime ir plėsime subsidijų gavėjų ratą, tik dar labiau pagilinsime krizę, įsitikinęs Ž.Mauricas. Pašnekovo manymu, pasikartotų panašus scenarijus, kai per pandemiją. Ekonomika tuomet buvo „užpilta“ pinigais, tačiau prekių pakankamai pagaminta nebuvo, o infliacija šovė į viršų.
„Dabar vienintelė išeitis išgyventi šią žiemą yra sumažinti dujų vartojimą“, – akcentavo ekonomistas. Anot jo, galima raginti gyventojus, bet geriausia paskata – didelės kainos.
Ž.Mauricas pasakojo, kad savo asmeninėje feisbuko paskyroje netgi darė tam tikrą eksperimentą: pasidalijo įrašu, kuriuo skatino gyventojus susiimti ir taupyti. Jo nuostabai, didžioji dalis atsakymų į tokį komentarą buvo neigiami.
„Kol žmonėms asmeniškai neskauda, kol kainos nepradeda kandžiotis, tol nesiima taupyti. Todėl ta kaina, kuri yra rinkoje aukšta, turėtų bent didžia dalimi perleista gyventojams ir turėsime trumpalaikį šoką“, – išvadą pateikė pašnekovas.
Jei gyventojai gavę sąskaitas pradės taupyti dujas ir sutaupys bent 15 proc., jų kaina gerokai sumažės ir pavasarį pasitiksime išbridę iš krizės.
„Pavyzdžiui, Ispanijos gamtinių dujų suvartojimas vasarą išaugo 20 proc., nes jie sugalvojo subsidijuoti elektros gaminimą iš dujų. Natūralu, kad poreikis išauga ir dujų gali dar labiau trūkti. Čia yra išbandymas Europai: arba mes turime trumpalaikį šoką su dideliu kainų išaugimu bei keliu į šviesesnį pavasarį, arba mes tampomės su subsidijomis metų metus ir viskas baigsis dar blogiau, jei būtų leista susibalansuoti pačiai rinkai“, – sakė Ž.Mauricas.
Kalbėdamas apie 1 mlrd. eurų subsidijų skyrimą iš valstybės biudžeto, ekonomistas pridūrė, kad nuo ekonominės situacijos priklausys, ar Lietuvai neprireiks skolintis. Tačiau kol kas padangė niaukiasi, dėl aukštų energetikos išteklių kainų ir infliacijos, kuri skatina centrinius bankus kelti palūkanų normą.
„Tai yra skausminga būsto rinkai, bendrai makroekonominei situacijai pasaulyje. Tai stabdys ekonomikos augimą ir jei mes turėsime didesnę recesiją, tai tų pinigų gali tiek daug nebūti: kai kyla palūkanos ir lėtėja ekonomika, tai ir biudžetas surinks mažiau pajamų ir skolinti bus brangiau, tai, manyčiau, kad pakankamai atsargiai planuotis išlaidas“, – dėstė jis.
„Čia kaip žaidimas: niekas pats nenori susiimti, galvoja, kad kažkas kitas tai padarys, bet jei visi taikys subsidijas ir padengs nuostolius, tai situacija gali būti tragiška, nes Europoje beveik niekas nesumažins vartojimo ir tada krizė tęsis metų metus“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Ragina taupyti ir dar kartą taupyti
Kaip sakė kalbintas ekonomistas, kol kas gyventojams dujų kainų augimas gyventojams nėra dramatiškas, tačiau verslui situacija sudėtingesnė. Verslininkams dujos pabrango kone 40 proc.
„Tai istoriškai yra didelis šuolis ir turime energetinį karą, o rinkos kaina yra padidėjusi 10 kartų, tai daug kas priklauso ir nuo žmonių. Jei turi dujinį šildymą, tai reiktų atsidėti sumą pinigų ir nusiteikti, kad bus gerokai didesnės“, – kalbėjo televizijos laidos dalyvis.
Kalbėdamas apie elektrą ekonomistas išskyrė, kad daliai gyventojų, kurie mažesnėmis kainomis su nepriklausomais elektros tiekėjais spėjo sudaryti sutartis, tereikia mokėti apie 20 ct už megavatvalandę, kai likusiems 40 ct už megavatvalandę ar daugiau.
„Kad ir kokį planą turėtų, rekomenduočiau pataupyti, nes visiems mus bus geriau“, – patarė Ž.Mauricas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Komisijos (EK) siūlomi sprendimai dėl dujų suvartojimo mažinimo Lietuvai netinka. Kadangi šalyje pagaminama tik 40 proc. elektros energijos, o likusią dalį tenka importuoti, neįmanoma paskirstyti pajamų iš šio sektoriaus.
Jei turėtume veikiančią atominę elektrinę, galima būtų paimti tą patį milijardą eurų ir skirti kaip kompensaciją vartotojams, ką ir siūlo EK. Tačiau neturint pigią energiją generuojančių šaltinių ir vidinių energetikos resursų, patiems elektros energijos kainą sumažinti nepavyks.
Dėl to sunkiausia įmonėms, kurios dujas ar elektrą naudoja gamybai. ES neturi kitos išeities kaip kad sumažinti energetinių išteklių vartojimą. „Nėra galimybės, kad visi vartotų tiek, kiek vartojo“, – patikino jis.
Juo labiau, kad Europos Sąjunga nenori dalinti subsidijų. „Geriau būtų kad subalansuotume paklausą su pasiūla ir sumažėtų paklausa, tada atpigtų dujos ir elektra, o laikotarpis tęstųsi iki pavasario“, – sakė ekonomistas.
Tačiau jis pabrėžė, kad šioje situacijoje sunku visai Europai, o Lietuvai reiktų pačios valstybės pagalbos, kaip ir per pandemiją. Turėtų būti apsaugoti darbuotojai, kurie atleidžiami dėl veiklą stabdančių įmonių. Taip pat reikia užtikrinti ir įmonių veiklos tęstinumą.
Kitaip – lauks nedarbo ir bankrotų skaičiaus augimas šalyje.
