Atlyginimai augs nebe tokiais tempais
Statistika rodo, kad atlyginimai didėjo šių metų pirmuosius du ketvirčius, tačiau tokių augimo tempų reikėtų nebesitikėti, sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Tai bus sunku dėl kelių aspektų: vartojimas euro zonoje šlubuoja, Jungtinių Amerikos Valstijų makroekonomikos rodikliai blogėja, o antrąjį metų pusmetį tokios tendencijos dar labiau sustiprės.
Anot ekonomisto, šioje situacijoje svarbesnis energetikos kainų augimas ir spaudimas įmonių finansams. „Lietuvoje antiinfliacinis planas geras, bet labiau nukreiptas į vartotojus, o įmonėms energetikos kaštai auga taip greitai, kaip ir rinkoje. Įmonės, turėdamos fiksuotą, ribotą ir neguminį biudžetą turi daugiau pinigų leisti sąskaitoms už energetiką.
Esant stabiliam arba krentančiam vidaus vartojimui, tai reiškia viena – įmonės turės mažiau pinigų mokėti atlyginimams“, – pastebėjimą pateikė jis. Geriausiu atveju šių metų ketvirtajame ketvirtyje arba kitų metų pradžioje matysime stagnaciją, o blogiausiu – nedidelį ekonomikos kritimą.
Juo labiau, A.Izgorodino manymu, elektros kainų pikas mūsų dar laukia. „Pagrindinis energetikos komponentas, kurį matau kaip rizikos šaltinį, yra dujos. Dujų kainą šiuo metu rinkose formuoja ne ekonomika, o geopolitika. Geopolitika šaltuoju metų laikotarpiu tikrai bus komplikuota. Manau, kad Rusija darys kuo didesnį ekonominį spaudimą Europai ir iš šitos prielaidos peršasi išvada, kad dujų kaina Europoje dar nepasiekė piko“, – teigė jis.
Tačiau ekonomistas negali atsakyti, kada elektros kainų pikas bus pasiektas ir kiek daug kainos pakils. Visgi jis pataria nusiteikti blogesniam variantui.
Kalbėdama apie darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozavimo skyriaus patarėja Kristina Zitikytė radijo laidoje atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ekonominėse veiklose fiksuojamas skirtingas pajamų augimas.
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodra“ fiksavo, kad pajamos sparčiausiai didėjo administracinėje, aptarnavimo, informacijos ir ryšių veikloje. Šiose srityse pajamų augimas siekė 16–17 proc. Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad tuos pačius 17 proc. pavertus eurais, kiekvienam darbuotojui tai reiškia skirtingas sumas.
Jei darbuotojas dirba valymo įmonėje ar įdarbinimo agentūroje ir gauna vienas mažiausių pajamų, 17 proc. pajamų augimas reikštų, kad atlyginimas išaugo apie 70 eurų atskaičius mokesčius. Tai galiotų tuo atveju, jei neatskaičius mokesčių alga siekia apie 1,1 tūkst. eurų.
K.Zitikytės teigimu, tokiuose veiklose kaip informacija, ryšiai, kur darbuotojų pajamos vienos didesnių, atlyginimai padidėjo daugiau. Jei tokie aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai gauna 1800 eurų prieš mokesčius, 17 proc. pajamų augimas rodo, kad atskaičius mokesčius, tokie asmenys galėjo gauti ir virš 200 eurų.
Vis tik A.Izgorodinas prognozavo, kad jei į Lietuvą ateis sunkmetis ir įmonės supras, kad nebeturi iš ko kelti atlyginimų, pirmiausiai nukentės darbo užmokestis.
„Įmonės kuo labiau stengsis išlaikyti esamą darbo jėgą, bet taip pat stengsis susitarti su darbuotojais: siūlys arba apriboti atlyginimų augimą, arba kraštutiniu atveju susitarti dėl atlyginimo“, – teigė jis.
Juo labiau, kad darbdaviai yra prisirišę prie darbuotojų ir juos stengiasi išlaikyti kuo ilgiau. Kitoks įmonių mentalitetas buvo prieš 15–20 metų.
„Sodros“ atstovė taip pat antrino, kad analizuojant darbo rinką vienas iš svarbiausių aspektų ir yra darbuotojų išlaikymo faktorius. Jau dabar trūksta aukštos ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, todėl atsisakyti jų įmonės neskubės.
Skaudžiausiai kirs dviems sektoriams
„Labiausiai pažeidžiama pramonė, nes, jei grįžtume prie antiinfliacinio plano, kai kuriose šalyse energetikos kainos įšaldomos radikaliau nei Lietuvoje. Tuo metu Lietuvoje energetikos kainų kompensavimas orientuotas į vartotojus, kas reiškia, kad eksportuojantys sektoriai gali patirti spartesnį energetikos kaštų augimą nei valstybėse, kurios Lietuvai yra svarbios eksporto prasme“, – sakė A.Izgorodinas.
Paslaugų sektorius taip pat gali nukentėti dėl kylančių energetikos kainų. Tai apima tiek grožio industriją, tiek restoranus, tiek kavines ir kitas veiklas, kurios nepatenka prie žemės ūkio ir pramonės sektoriaus.
„Tie sektoriai labai stipriai dirba su vidaus rinka. Jei žiūrėtume į vidaus rinkos rodiklius, jau galima pamatyti, kad kai kur situacija blogėja“, – aiškino pašnekovas.
Visgi šiuo metu mažiausia grėsmė – transporto sektoriui. Anot A.Izgorodino, dėl pasaulinės ekonomikos recesijos perspektyvų, kaina rinkoje koreguojasi žemyn.
Tačiau kalbėdamas apie atlyginimų augimą jis sakė, kad tą didele dalimi lėmė Europos Centrinio Banko pinigų įliejimas į rinką. Visgi Lietuvoje tam įtakos turi ir ekonomikos struktūra. Šalyje vyrauja pramonės sektorius, o visoje Europoje būtent šis sektorius ir paskatino ekonomikos atsigavimą, pasibaigus pirmajai koronaviruso bangai.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozavimo skyriaus patarėja radijo laidoje apžvelgė ir atlyginimų atotrūkį tarp Lietuvos regionų. Pasak pašnekovės, lyginami miestai ir jų rajonai su dešimt savivaldybių, kur pajamos mažiausios.
Jos teigimu, didžiausias pajamas gauna Vilniaus, Kauno miesto ir rajonų gyventojai, mažiausias – Kalvarijos, Kelmės, Skuodo, Šalčininkų rajonų. „Jei Vilniuje vidutinės darbo pajamos siekia apie 2,1 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, tai Kalvarijoje – apie 1,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių“, – sakė ji.
Antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų pajamos regionuose augo apie 14 proc.
K.Zitikytė taip pat pabrėžė, kad atlyginimai priklauso ir nuo pačių darbuotojų amžiaus. Statistika rodo, kad didžiausias pajamas tikimybė gauti yra 30–39 m. žmonėms. Nuo keturiasdešimties pajamos kiek mažėja, tačiau daug kas priklauso ir nuo asmens kompetencijų.
„Daugiausiai uždirbama informacijos, ryšių bei finansų ir draudimo, kur pajamos siekia 2,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, jaunimo abiejuose srityse yra santykinai daugiau“, – sakė pašnekovė.
Tuo metu A.Izgorodinas taip pat akcentavo, kad svarbu suprasti, jog ir senjorai jau turi gan neblogas perspektyvas įsidarbinti – jų užimtumas sparčiai auga.
Dalis įmonių bus priverstos suktis iš padėties
Maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas svarstė, kad gali būti ir taip, jog įmonės nebeturės iš ko didinti atlyginimų. „Dabar esame toje stadijoje, kai pamatėme, kad ekonomika yra energetiškai neefektyvi ir buvo išlepinta mažų energetikos kainų“, – akcentavo jis.
R.Tamošausko teigimu, įmonėse energetiniams ištekliams skiriami finansai sudaro 2–3 proc., atlyginimams skiriama 30 proc. arba atvirkščiai – energetiniams resursams išleidžiama 30 proc., o darbuotojų atlyginimams apie 2–3 proc.
„Pramonė buvo išpaikinta žemų atlyginimų ir tikėjosi, kad galės su žemais atlyginimais ir neinvestuodama į efektyvumą išgyventi. Šie metai parodė, kad tos įmonės, kurios yra neefektyvios, turės užsidaryti. Jos turės stambėti, persitvarkyti, automatizuotis, keisti darbo vietą ir dėl to nukentės atlyginimai“, – pastebėjo pašnekovas.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl pasaulio ekonomikoje patiriamo nusileidimo ciklo, ilgainiui sustos atlyginimų augimas – ypač tai pasijus 2023–2024 m.
„Įmonės turi didelę problemą: yra didelis kokybiškų darbuotojų trūkumas ir darbdaviai, norėdami tokius darbuotojus išlaikyti arba pritraukti, negali nekelti atlyginimo arba bent jau jį išlaikyti, kad nesumažėtų perkamoji galia.
Iš kitos pusės, kai mūsų įmonės kalbasi su užsienio partneriais, eksporto kontraktai kitiems metams bus gerokai blogesni nei šiemet: maržos mažesnės, atsiskaitymo terminai ilgesni, o ir paskolų prieinamumas mažesnis bei energetikos kaštai dideli“, – kalbėjo jis. Dėl šios priežasties įmonės ims taupyti ir taip darbo užmokesčio nekels.
Juo labiau, kad R.Tamošausko manymu, ekonomikos pilkėjimo laikotarpiu, verslas gali tapti savanaudiškas. Nors apyvarta šiais metais galėjo užaugti, tačiau pamačius, kad pelnas sumažėjo, gali nutikti taip, kad darbuotojams ims mažinti ir atlyginimus. Anot jo, panaši situacija buvo ir 2008–2009 m.
Vis tik S.Besagirskas tokioms prognozėms prieštarauja. „Manau, kad kitais metais matysime didelę dalį įmonių, dirbančių nuostolingai. Šie metai dar bus pelningi, nes statistiškai įmonių pelnai bus geri, o kitais metais pelnai kris – tai ne lietuviška, o pasaulinė tendencija.
Natūralu, kad atlyginimai kris, bet tikiu, kad yra ir tokių, kurie naudojasi bendra situacija ir bando taupyti darbuotojų sąskaita. Visiems bus gerokai blogiau ir tą blogį turės pasidalinti: darbuotojai, vadovai, patys savininkai kurie negaus dividentų, nes įmonė dirbs nuostolingai“, – aiškino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Minimali mėnesio alga (MMA) siekia apie 550 eurų atskaičius mokesčius, o žmonių, gaunančių tiek arba mažiau – apie 11 proc.
R.Tamošausko žiniomis, diskusijos dėl MMA didinimo Trišalėje taryboje jau prasidėjusios. Vis dėlto pašnekovas kritikuoja formulę, pagal kurį nustatomas šis dydis. Esą ji kalba ne apie ateitį, o apie praeitį.
Jei jau dabar keletą mėnesių laikosi virš 20 proc. infliacija, o MMA bus pakelta 19,4 proc., to neužteks. Šiai dienai svarstoma apie 870 eurų dydį neatskaičius mokesčių, tačiau reikėtų kalbėti bent apie 1 tūkst. eurų, sakė jis.
