„Dauguma sprendimų susijusių su energijos kainų šoko suvaldymu ateis su 2023 metų biudžetu, tačiau yra sprendimų, kurie negali laukti kitų metų ir tai susiję su šildymo sezono artėjimu“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak šių Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų rengėjų, toliau augant energetinių žaliavų kainoms pasaulio rinkose, norima iš dalies gyventojams sumažinti finansinę naštą už šildymą ir karštą vandenį 2022–2023 metų ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.
„Matome, kad energijos kainos išlieka aukštos, taip pat brango tos kuro rūšys, kurios naudojamos centralizuotai tiekiamam šildymui (net tik dujos, bet ir biokuras). Taip pat tikėtina, kad šildymo kainos išliks aukštos, o kai kur gal net šiek tiek kils“, – kalbėjo ministrė.
„Manome, kad PVM lengvata rinkoje, kur kainos reguliuojamos, pasiekia vartotoją pilna apimtimi, todėl yra taikli“, – argumentavo ji.
Lengvatą ketinama padengti biudžeto lėšomis – Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtas atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos. Įprastas PVM tarifas siekia 9 proc.
Seimo prašoma pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų įsigalioti jau nuo šių metų šildymo sezono pradžios.
Vyriausybė trečiadienį pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, šis pakeitimas aktualiausias dirbantiems ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Pasak Monikos Navickienės, pakeitimu norima neišskirti pensijos amžiaus ir dirbančių žmonių. Dabar numatyta, kad dirbantiems kompensacijos skiriamos trims mėnesiams, o po to iš naujo vertinamos jų pajamos ir kompensacijos pratęsiamos arba ne.
„Pakeitimas yra aktualiausias dirbantiems ir uždirbantiems vidutines pajamas žmonėms. Apie du trečdaliai dirbančiųjų pataiko į tas vidutines pajamas gaunančių žmonių tikslinę auditoriją“, – posėdyje sakė ministrė.
„Šeima, auginanti du vaikus, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 45 eurų, nepaisant to, kokia bus šildymo kaina“, – pridūrė ji.
M.Navickienė teigė besitikinti, kad priėmus pakeitimus, dėl kompensacijų kreipsis apie 20–30 proc. daugiau gyventojų.
„Su dabartiniu reguliavimu matome, kad apie 243 tūkst. unikalių šildymo kompensacijų gavėjų – apie 60 proc. daugiau nei praėjus sezoną – kreipėsi dėl šildymo kompensacijų, su šiuo mechanizmu galime tikėtis apie 20–30 proc. padidėjimo besikreipiančių asmenų“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kompensacijos priklauso ne tik gaunantiems centralizuotą šilumą, bet ir besišildantiems kitomis kuro rūšimis.
Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis šildymo sezonui dar neprasidėjus, jau rugsėjo pabaigoje.
