65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų apdraustųjų
2022 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1,1 mln. apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį. Beveik trečdalis iš jų – 27 proc. – tai 55 metų ir vyresni žmonės. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų. Vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių.
Darbo rinkoje dažniau pasilieka vadovai ir kvalifikuoti specialistai
Dažnai pasiekę pensinį amžių žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas.
Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai. Nekvalifikuotiems darbininkams susirasti ir išlaikyti darbą pensijoje sunkiau.
Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.
Kuo vyresni darbuotojai, tuo daugiau tarp jų kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, tarp dirbančių 72 metų žmonių – 75 proc. kvalifikuotų profesijų atstovai. Nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai šio amžiaus dirbančiųjų.
Vyrų pensijos didesnės
Šiuo metu vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekia 574 eurus, moterų – 481 eurą.
Dirbančiųjų pensijos didesnės. Vyrai gauna vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys – 542 eurus. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet atnaujinamos ir daugeliu atvejų padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų. Be to, kaip ir visų kitų senatvės pensijos gavėjų, pensijos kasmet indeksuojamos.
Per penkerius metus – 20 tūkstančių daugiau pensininkų
Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 metais buvo 590,5 tūkst. pensininkų, šiuo metu – apie 610 tūkst.
Šiandien vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo.
Vidutinė pensija šių metų rugpjūtį siekė 512 eurų.
