Kaip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo ministras, trečiadienį jį pasiekė „kiek netikėtas“ EK pirmininkės Ursulos von der Leyen laiškas, adresuotas Europos Sąjungos šalims ir Europos Vadovų Tarybai, kuriame apibrėžiama europinės energijos kainų mažinimo politika.
U. von der Leyen, anot jo, jame išdėstė Lietuvai palankius pasiūlymus.
„Laiško turinys labai džiugina ir atliepia tą Lietuvos darbą, kuris pastaruosius mėnesius buvo vykdomas Briuselyje per pokalbius su EK ir šalimis narėmis. Visi U.von der Leyen laiške minimi priemonių punktai atitinka tai, ko mes siekėme ir dėl ko dirbome“, – teigia D.Kreivys.
Svarbiausia naujiena, pasak ministro, ta, jog EK siūlo pradėti diskusijas dėl laikinų kainos lubų nustatymo dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti.
„Tai iš esmės leistų sumažinti elektros kainas visos ES mastu. EK pirmininkė akcentavo šio sprendimo reikalingumą, tad tai signalizuoja rimtą nusiteikimą, kad dujų kainų lubų sprendimas būtų priimtas“, – vardijo D.Kreivys.
Ministras taip pat rašo, jog EK pirmininkė laiške pasiūlė visos ES lygiu pirkti dujas iš „patikimų partnerių“ (JAV ir Norvegijos) bei jas saugoti. Tokius pirkimus siūloma atlikti Europos energetikos platformos pagrindu.
„Taip siekiama išvengti situacijos, kai šalys narės tarpusavyje konkuruoja dėl rinkoje esančių dujų ir taip kelia dujų kainas“, – teigia D.Kreivys.
Be to, jo teigimu, EK teikia siūlymą sukurti naują, „šiandienines realijas atliepiantį ES dujų kainos indeksą“.
Pasak D.Kreivio, dar norima inicijuoti naujas investicijas į dujotiekių, elektros jungčių ir energijos efektyvumo infrastruktūrą, pasinaudojant „REPowerEU“ plano lėšomis. Šis planas skirtas iki 2030 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos.
ELTA primena, kad už energetiką atsakingi ES ministrai penktadienį pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems pasiūlymams energijos kainoms gyventojams ir verslui suvaldyti – mažinti energijos vartojimą piko valandomis, taikyti laikiną solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms.
Vienas pagrindinių ministrų pritarimo sulaukusių EK siūlymų – apriboti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas. Taip esą Bendrija surinktų 140 mlrd. eurų kainoms amortizuoti.
Vis dėlto posėdyje tarp priimtų priemonių nebuvo Lietuvos ir dar 14 ES šalių pasiūlymo įvesti viršutinę kainų ribą gamtinėms dujoms.
Tokioms dujų kainų „luboms“ priešinosi Vokietija, kuri teigė, kad, žengus tokį žingsnį, suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjai pradėtų vengti Europos rinkos ir taip dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau.
Savo ruožtu D.Kreivys po susitikimo žurnalistams sakė, jog dauguma ES valstybių vis tik išreiškė norą nustatyti vienokį ar kitokį kainų „lubų“ dujoms modelį. Anot jo, tą reglamentuojantį dokumentą buvo pavesta parengti EK, kurį ES ministrams Komisija turėtų pristatyti kitame jų posėdyje spalio 11–12 d.
„Manau, kad tas procesas su dujų lubomis judės, spartės ir turėsim antrą priemonę greta viršpelnių, kuri yra žymiai efektyvesnė ir Lietuvai žymiai priimtinesnė“, – tądien tikino ministras.
