Anksčiau finansinės krizės Lietuvoje tiesiogiai paveikdavo ir jaunimo nedarbą. 2010 metais jis buvo perkopęs net 20 proc. Dabar nedirbančio jaunimo triskart mažiau. Užimtumo tarnyboje registruota 28,3 tūkst. darbo ieškančių jaunų asmenų. Per metus jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 7 proc.
Vis dėlto, specialistai pastebi, kad ryškėjantis kvalifikacijos trūkumas yra rimtas signalas darbo rinkai. „Darbdaviai ieško darbuotojų, galinčių siekti aukštų kompetencijų. Jų trūkumas darbo rinkoje – akivaizdus. Mūsų specialistai jau senokai pastebėjo kai kurių jaunuolių abejingumą toliau mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Užuot mokęsi ir įgiję kvalifikaciją, nemažai jų tiesiog pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus“, – pranešime teigia Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Nekvalifikuoto darbo spalio 1 d. ieškojo 28,1 proc. jaunų asmenų iki 29 metų. Du penktadaliai – 40,1 proc. specialisto darbo, kas šeštas (16,9 proc.) – paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbo, kas septintas (14,9 proc.) domėjosi kvalifikuoto darbininko pozicija.
Specialisto ar įstaigų tarnautojo grupėje daugiausiai domimasi administratoriaus, pardavimo vadybininko, logistikos specialisto pozicijomis. Paslaugų darbuotojų ir pardavėjų grupėje daugiausiai ieškančių pardavėjų, padavėjų, virėjų darbo.
„Kvalifikuotų darbininkų grupėje pageidaujama automobilio vairuotojo, automobilio mechaniko ir apdailininko darbo“, – rašoma pranešime.
Šalyje pradėjusiuose veikti regioniniuose karjeros centruose per devynis šių metų mėnesius užimtumas suteiktas 58,9 tūkst. jaunų klientų iki 29 metų. Daugiausiai į darbo rinką grįžusių jaunuolių – 42,2 tūkst. (71,6 proc.) tarpininkauta įsidarbinant. Dar 9,3 tūkst. (15,8 proc.) pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Daugiausiai jaunimo įsidarbino pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, padavėjais, krovikais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, virėjais, administratoriais, pakuotojais, pardavimo vadybininkais, barmenais, automobilio vairuotojais, valytojais, sandėlininkais.
Jaunimas iki 29 metų tarp 10,2 tūkst. profesinio mokymo dalyvių yra viena mažiausių tikslinių grupių per šių metų devynis mėnesius – sudaro 22,6 proc., tačiau aktyviausiai pasirinko mokymo programas, suteikiančias aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijas – net 44,3 proc. jaunuolių.
„Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7,4 tūkst. (12,5 proc.) – 17,8 proc. daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais per devynis mėnesius“, – teigiama pranešime.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas registruotas Vilniaus (8,3 proc.) ir Kauno (8,2 proc.) apskrityse. Mažiausias – 4,7 proc. – Tauragės.
Mažiausias jaunimo nedarbas savivaldybėse fiksuotas Neringos (2,4 proc.), Pagėgių (2,5 proc.), Skuodo r. (2,7 proc.), Birštono (3,1 proc.) ir Varėnos r. (3,2 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kauno m. (10,2 proc.), Vilniaus m. ir Akmenės r. (po 9,2 proc.), Panevėžio m. ir Visagino (po 8,1 proc.) savivaldybėse.
2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc., mažiau nei 2022 m. antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst., arba 1,9 proc., mažiau nei prieš metus, rašoma Statistikos departamento pranešime.
Laisvų darbo vietų sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau nei 2022 m. antrąjį ketvirtį, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau.
Laisvų darbo vietų padaugėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, transporto ir saugojimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei 2022 m. antrąjį ketvirtį.
2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,9 proc. – tai tiek pat, kiek ir antrąjį 2022 m. ketvirtį, bet 0,1 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2022 m. trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (4,2 proc.), informacijos ir ryšių (3,3 proc.), transporto ir saugojimo veiklos įmonėse (2,8 proc.). Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo švietimo (0,4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (0,6 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos įmonėse (0,7 proc.).
Daugiausia laisvų darbo vietų 2022 m. trečiąjį ketvirtį buvo pramonės įmonėse – 4,7 tūkst. (17,8 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo – 4,4 tūkst. (16,7 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 3,7 tūkst. (14 proc.).
