„Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, vėliau sulaukėme daug pastabų ir atsižvelgdami į jas pakoregavome įstatymo projektą. Manau, kad projektas tapo socialiai jautresnis – pusė pirmojo būsto savininkų už NT mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks“, – sakė G.Skaistė.
Finansų ministerija trečiadienį pranešė, jog naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas.
„Tai reiškia, kad pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas“, – sakė G.Skaistė.
Jos teigimu, kartą per metus mokamas vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų.
Pasak ministrės, anksčiau siūlyto 0,03 proc. tarifo atsisakyta atsižvelgus į kai kurių institucijų pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius: „Jeigu būsto vertė santykinai yra nedidelė, tokiu būdu siūloma tiesiog, kad žmonėms, kurie turi nedidelės vertės būstą, nereikėtų už jį mokėti“.
Kaip ir pirminiame projekte, būsto vertei siekiant nuo vienos iki dviejų medianų, tarifas būtų 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. Tuo metu antras ir paskesnis būstai, pasak ministrės, būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu – jį nustatytų savivaldybės.
„Jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, taip tarp 60,1 tūkst. ir 120,2 tūkst. eurų vertės pagal Registrų centro vertinimą būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o virš 120 tūkst. būtų taikomas 0,1 proc. tarifas“, – aiškino finansų ministrė.
Pasak G.Skaistės, mokesčio sumai neviršijant 5 eurų, gyventojas nuo mokesčio būtų atleistas.
Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė, o pajamos tiek iš komercinio, tiek iš nekomercinio turto apmokestinimo keliautų į savivaldybių biudžetus.
„Manau, kad šis sprendimas yra tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią mums rekomenduoja visos tarptautinės institucijos. Taip pat tai yra naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą“, – teigė G.Skaistė.
„Manome, kad tokiu būdu savivaldybės būtų suinteresuotos prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, kokybės gerinimo, o to NT vertė savivaldybėse taip pat augtų“, – sakė ministrė.
Anot G.Skaistės, mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija pagal Registrų centro duomenis.
Jos teigimu, įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. G.Skaistė tikisi, kad Seimą patobulintas projektas galėtų pasiekti pavasario sesijoje.
„Jeigu Seimą projektas pasiekia ateinančių metų pavasario sesijoje, kol įstatymas bus priimtas, natūralu, kad tam tikrą laiką reikia palikti jo įsigaliojimui ir jo įgyvendinimo pasirengimui“, – teigė ministrė.
Pasak jos, koalicijos partneriai atnaujintą NT mokesčio projektą preliminariai įvertino pozityviai, tačiau dėl konkrečių detalių dar bus diskutuojama.
„Dėl konkrečių detalių, manau, mes tuos pokalbius turėsime dar turėti, todėl manau, kad dar turėsime diskusijų iki Seimo pavasario sesijos“, – teigė ministrė.
M. Majauskas kritiškai vertina patikslintą NT mokesčio įstatymo projektą
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Mykolas Majauskas tvirtina, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas įvedinėti Finansų ministerijos siūlomą patikslintą visuotinį Nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Pasak jo, esamos sudėties BFK naujiems visuotiniams mokesčiams nepritartų.
„Atsargiai vertinu Finansų ministerijos pasiūlymą. Kiek tenka bendrauti su kolegomis, esamos sudėties Seimo biudžeto ir finansų komitetas naujiems visuotiniams mokesčiams nepritartų. Lėtėjant ekonomikai, infliacijai mušant rekordus ir augant palūkanoms įvedinėti naują visuotinį nekilnojamo turto mokestį nėra tinkamas laikas“, – Eltai teigė M. Majauskas.
Politikas aiškina, kad dabar užtektų galiojančio turto mokesčio pajamas perduoti savivaldybėms nekeičiant jokių tarifų ir nedidinant gyventojams mokestinės naštos.
„Tokiu būdu didintume savivaldybių savarankiškumą ir motyvuotume savivaldą tinkamai rūpintis būsto infrastruktūra. Šiandien verčiau koncentruotis į pagalbą pažeidžiamiausiems, šeimoms, smulkiam ir vidutiniam verslui. Esamų mokestinių pajamų mano akimis tam pakanka“, – sakė parlamentaras.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.
