Vieni taupys, o kiti nesijaudina
Vilniečio Vytauto sutartyje fiksuotas 12 mėn. EURIBOR, o palūkanos buvo perskaičiuotos liepos 1 d. Nuo tos dienos vietoje 950 eurų įmokos jam kas mėnesį tenka nuo algos atidėti 1,1 tūkst. eurų. Toks įmokos padidėjimas Vytautui nėra itin reikšmingas ir į tai jis reaguoja ramiai.
„Man nebaisu, tokį scenarijų jau buvau numatęs ir esu tam pasiruošęs“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Tuo metu Edita pasakojo, kad jai palūkanos perskaičiuojamos kas 6 mėn. ir paskutinį kartą tai daryta rugsėjį. Nuo to laiko paskolos įmokos jai išaugo apie 30 eurų ir ši suma jai nėra maža.
„Esu nusiteikusi, kad įmokos gali ir dar labiau didėti, todėl stengiuosi taupyti“, – sakė moteris.
Portalo lrytas.lt skaitytojui Arvydui palūkanos buvo perskaičiuotos spalio viduryje ir dabar bendrai siekia 3,677 proc. Įmokų suma jam padidėjo kiek daugiau nei 30 eurų. Kadangi būsto paskolos likutis nėra didelis, toks padidėjimas jam įkandamas.
„Dėl savo paskolos ir pakilusio EURIBOR dar nesijaudinu, labiau užjaučiu tuos, kurie pernai ar šiemet su paskola pirko būstus, brangesnius nei 200 tūkst. eurų. Jiems paskolos aptarnavimas pabrango reikšmingai. Jau per ankstesnes krizes, ypač sunku buvo 2008–2009 m., išmokau valdyti savo finansus, kryptingai mažinau turimą paskolos sumą kaskart atsidėdamas pinigų ir grąžindamas paskolą.
Dabar palūkanos man bus perskaičiuotos tik pavasarį, tad iki tol ramu, nes žinau, kiek teks mokėti. Nors, žinoma, neaišku, kiek toliau kils EURIBOR“, – pasakojo vyriškis.
Būtent su tokia situacija susidūrė Tomas – 200 tūkst. eurų paskolą jis pasiėmė šių metų rugpjūtį. Kadangi butą reikia įsirengti, paskolos mokėjimą jis atidėjo metams, tad dabar jis moka tik palūkanas. Kas mėnesį jam tenka pakloti apie 400 eurų.
Palūkanos jam bus perskaičiuojamos vasarį, o girdėdamas, kad jos dar gali augti, Tomas suskaičiavo, jog vasarį jo mokama suma galbūt pasieks ir 600–800 eurų.
„Baisu, o ir taupyti man neišeina, nes pinigus skiriu buto įrengimui. Kai perskaičiuos palūkanas, galbūt remontus teks vykdyti lėčiau, bet iki vasario dar yra laiko, tikiuosi, kad iki tol spėsiu įsirengti butą ir tada tuos pinigus galėsiu skirti paskolai. Tikiuosi, kad atėjus laikui man pinigų užteks, o jei neužteks, teks daugiau dirbti“, – sakė jis.
Svarsto prašyti vaikų pagalbos
O štai vilnietės Linos palūkanų perskaičiavimas laukia sausį. 68 tūkst. eurų būsto paskolą jį ėmė dar visai neseniai – 2017 m. Pagal sutartį paskolą ji turi grąžinti iki pensinio amžiaus, t. y. iki 2031 m., todėl, kaip ji sako, ir įmokos nėra mažos. Šiuo metu ji kas mėnesį moka apie 500 eurų.
„Bet EURIBOR kyla ir tai stebiu su siaubu. Nežinau, kokiomis sąlygomis paskolą yra pasiėmę mano kaimynai, bet jie sakė, kad anksčiau jų mėnesio įmoka siekdavo 450 eurų, o pakėlus EURIBOR jie šiuo metu moka apie 630 eurų. Žiauru.
Tai bandau ir aš nusiteikti, kad įmokos gali padidėti 160–200 eurų. Jei pusę metų reikės kas mėnesį mokėti maždaug po 700 eurų, tai bus didelis iššūkis, kurio viena neįveiksiu. Jei bus riesta, prašysiu ir vaikų pagalbos“, – guodėsi moteris.
Portalui lrytas.lt ji sakė visada gyvenanti taupiai, į parduotuves vaikštanti tik su būtinų prekių sąrašu, jokių pramogų, apart sporto, sau neleidžianti. Ir nors sutaupyti apčiuopiamą sumą laukiant augsiančių įmokų ji norėtų, niekaip nepavyksta, nes atsiranda ir kitų nenumatytų, bet būtinų išlaidų, tai sugenda koks nors prietaisas ar automobiliui prireikia remonto, o kur dar didelės sąskaitos už komunalines paslaugas.
Palūkanos dar augs
Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad gruodžio viduryje ECB bazines palūkanų normas kels 50 arba 75 punktais, nes infliacija vis dar aukšta ir, jo manymu, recesija savaime infliacijos problemos neišspręs.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis taip pat tiki, kad ECB palūkanų normas kels bent 50 punktų, o šiuo metu finansų rinkų ateities sandoriai rodo, kad palūkanų norma iki 2023 m. vidurio galėtų pasiekti ir 3 proc.
„Finansų rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ECB palūkanų kėlimo įskaičiuojami ir į Europos tarpbankinės rinkos palūkanas EURIBOR, su kuriomis dažniausiai siejamos būsto paskolų palūkanos. Būtent todėl 6 mėn. EURIBOR šiuo metu siekia apie 2,4 proc., nors ECB pagrindinė indėlių palūkanų norma yra tik 1,5 proc.
Finansų rinkų dalyvių lūkesčiai rodo, kad metų pabaigoje 6 mėn. EURIBOR pasieks 3 proc. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai rinkos dalyvių lūkesčiai, ateityje EURIBOR gali būti ir mažesnis, ir didesnis, palyginti su dabartiniais lūkesčiais. Tai priklausys nuo ECB sprendimų dėl palūkanų normų“, – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas pritarė, kad 3 proc. EURIBOR tikriausiai išvysime jau šių metų pabaigoje. Jo manymu, kitų metų pirmoje pusėje skaičius užkops iki 4 proc., o antroje pusėje galbūt matysime ir 5 proc. EURIBOR.
„JAV palūkanas kėlė sparčiau, ECB yra atsargesnis ir jas kelia lėčiau, bet dėl to turime pasekmes – infliacija ir EURIBOR toliau kyla. Gali būti, kad kitais metais ECB dar agresyviau turės kelti palūkanas, jei infliacija nesustos“, – aiškino pašnekovas.
Jis paragino prisiminti 2005–2008 m., kada apie trejus metus EURIBOR kilo ir tik paskui ėmė leistis žemyn.
„Reikia suprasti, kad situacijos kartojasi, tai normalu. Ir tikrai EURIBOR per pusmetį nesumažės, piką gali pasiekti per dvejus metus, o sumažėjimui prireiks galbūt apie metų. Greitai niekas nevyksta“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Visgi, anot M.Jansono, nulinio EURIBOR tikriausiai nebeišvysime, tai buvo istorija, kuri kartotis neturėtų. Ekspertas normalų EURIBOR sieja su 3–3,5 proc., tada pridėjus ir banko maržą bendros paskolų palūkanos turėtų siekti apie 5 proc., tačiau tam jis turi ir vieną sąlygą – infliacijos rodiklis turi būti normaliame lygyje.
„Bet žmonės priprato prie nulinio EURIBOR, todėl dabar į viską žiūri emocionaliai“, – pareiškė jis.
